Žmonės visada tokie
Matome dabartį, laukiam ateities,
pasižvalgome praeityje. Pasižvalgome ir pamatome : kokie buvo,
tokie pat yra. Juk žmonės!
Praeitį pamatome net ir skaitydami vaikiškai nevaikišką žanrą
- tada rašytas pasakas. Esame pratę, kad labai daug ir suaugusiam
sakančios yra H.K. Anderseno pasakos, o vaikams jas net sunkoka
skaityti. Ne vien jo. Labai psichologiškai motyvuotos yra ir Haufo
pasakos. Jau praeitis - visas šimtmetis su trupučiu. O randame
visiškai mūsiškus žmones. ten yra pasakojimas "Jaunasis anglas".
Žmogus atvykėlis sumanė pasijuokti iš miestelio gyventojų - pažiūrėjo,
kaip jie pasiduoda įtaigai. Aprengė žmogumi beždžionę, padresavo,
nupudravo, ir pristatė miestelio žmonėms kaip savo sūnėną, labai
išmintingą jaunikaitį. Pasisekė. Visi žavėjosi, o kad keistumų
matė, tai teisino, kad esąs anglas (veiksmas vyko Vokietijos miestelyje).
Keistumai net patiko, jaunimas ėmė mėgdžioti kaip įmanydami.
Taip pasiduodama įtaigai. Tas pats dažnai vyksta ir dabartinėje
Lietuvoje per rinkimus. Ką gudrioji propaganda benupaišytų, kad
yra nuostabus, geras ir geriausias, ir dar visa ko duosiąs - už
tą ir balsuoja. Jokių darbų anei protingų žodžių - nieko nereikia.
Brazauskas, Paulauskas, Bobelis
gali būti Uspaskich ar dar koks
nors keistesnis pilietis. Kad ir mamutą ar beždžionę padėtų -
irgi pritiktų
Nes nereikia anų minėtų dalykų - darbų anei protingų
žodžių. Marijampolėje juokaujama, kad už Bobelį balsuos dar ir
daug metų po jo mirties. Nėra skirtumo, miręs ar nemiręs - darbų
vis tiek nėra. Ir nereikia.
Taip buvo prieš šimtmetį Vokietijos miestelio gyventojams. Taip
yra dabar Lietuvoje. Reikia pradėti manyti, kad visada taip bus.
O gal kartais ištinka prašviesėjimai?
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2002 "XXI amžius"