Fatima ir teroristiniai išpuoliai
Sesuo Liucija paneigė naujus gandus, susijusius
su apsireiškimais
Katalikai, garbinantys Fatimos Dievo
Motiną, buvo "sutrikę ir sumišę" pasklidus naujiems
gandams, kuriais bandoma Fatimoje vykusių apsireiškimų mokymą
sieti su rugsėjo 11-osios teroristiniais išpuoliais Jungtinėse
Valstijose, sakė Tikėjimo doktrinos kongregacijos sekretorius
arkivyskupas Tarcizijus Bertonė, kuris šiuo klausimu 2001-ųjų
lapkritį buvo nuvykęs pasikalbėti su vienintele likusia gyva Fatimos
apsireiškimų Portugalijoje regėtoja - 94 metų vienuole karmelite
Liucija doš Santoš. Gruodžio 7 dieną interviu Portugalijos katalikų
radijui "Radio Renascenca" arkivyskupas pabrėžė, kad
susitikimo metu "sesuo Liucija paneigė visus gandus, kurie
buvo priskirti jai". Tai patvirtinta ir gruodžio 20 dieną
Vatikane paskelbtame komunikate, su kurio tekstu susipažino ir
jį pasirašė taip pat ir sesuo Liucija.
* * *
Kai 2000 metų birželį popiežiaus
Jono Pauliaus II nurodymu buvo paskelbtas Fatimos vadinamosios
trečiosios paslapties tekstas su Tikėjimo doktrinos kongregacijos
prefekto kardinolo Jozefo Ratcingerio teologiniais paaiškinimais,
kaip ir buvo galima laukti, tuoj atsirado abejojančių, ar Vatikanas
paskelbė visą paslapties tekstą, kurį laiške Popiežiui perdavė
sesuo Liucija. Po teroristinių išpuolių, kada buvo sunaikinti
Pasaulio prekybos centro dangoraižiai ir apgriautas JAV gynybos
ministerijos Pentagono pastatų kompleksas bei žuvo tūkstančiai
žmonių, kai kurie Fatimos apsireiškimų mokymo sekėjai, tarp jų
buvo ir kunigų, teigė, kad neva dar nepaskelbta trečiosios paslapties
teksto dalis yra susijusi būtent su perspėjimu apie siaubingas
terorizmo pasekmes.
Italų kunigas Luidžis Biankis ir portugalų kunigas Žozė doš Santošas
Valinjas pranešė, kad sesuo Liucija neva suabejojusi dėl regėjimų
interpretavimo Vatikane: buvo manoma, kad jie susiję su Bažnyčios
ir tikinčiųjų kentėjimais komunistų bei nacių režimų laikotarpiu
XX amžiuje. Kunigas L.Biankis sakė Italijos žinių agentūrai ANSA,
esąs įsitikinęs, jog minimas miestas griuvėsiuose, - apie tai
kalbama Fatimos trečiosios paslapties vizijoje, - galėtų būti
ir pranašystė, numatanti rugsėjo 11-osios įvykius Niujorke ir
perspėjanti, kad blogis ir netikėjimas gresia visam pasauliui,
o ne vien tik Bažnyčiai. Kunigas teigė, jog šioms abejonėms pritarė
ir sesuo Liucija. Be to, pasirodė pranešimų, kad Fatimos apaštalato
judėjimo vadovas, kanadietis kunigas Nikolas Graneris (jo kunigystę
Vatikanas neseniai suspendavo) renka parašus ir žada pasiųsti
Popiežiui prašymą, kad jis "pagaliau paaukotų Rusiją Švč.Mergelės
Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai, kas nebuvo iki šiol padaryta",
kaip to prašė Dievo Motina, apsireiškusi Fatimoje. Pažymėtina,
kad visi šie svarstymai kilo gana nedideliame vadinamųjų tradicionalistų
(labai konservatyvių) katalikų sluoksnyje, ir tuo stengiasi pasinaudoti
sensacijas mėgstantys žurnalistai.
Štai spalio pabaigoje Romos laikraštis "Il Tempo" paskelbė
žinią, kad neva sesuo Liucija parašė dar vieną laišką popiežiui
Jonui Pauliui II apie jo gyvybei gresiantį pavojų. "Šventasis
Tėve, būkite dėmesingas, jūsų gyvybė - pavojuje", - taip
esą rašiusi regėtoja, kurios laišką į Vatikaną turėjo atvežti
Leirijos ir Fatimos vyskupas Serafimas Fereira de Souza. (Šie
gandai pasklido beveik tuo pačiu metu, kada kai kurie JAV Centrinės
žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotojai pareiškė, jog islamiškieji
teroristai gali ruošti pasikėsinimą į Popiežių gal netgi per Kalėdas.
Todėl Vatikane per šventes buvo imtasi papildomų saugumo priemonių.)
"Il Tempo" taip pat rašė, kad minėtame laiške sesuo
Liucija prašiusi paskelbti visą trečiosios paslapties tekstą.
* * *
Minėtame Vatikano paskelbtame gruodžio
20 dienos komunikate sakoma, jog "siekiant gauti paaiškinimus
ir informaciją tiesiogiai iš likusios gyvos regėtojos, apsvarstytas
būtinumas surengti susitikimą su seserimi Liucija". Arkivyskupo
T.Bertonės ir sesers Liucijos susitikimas Koimbros karmeličių
vienuolyne Portugalijoje, gavus Tikėjimo doktrinos kongregacijos
prefekto kardinolo J.Ratcingerio, Koimbros ir Fatimos vyskupų
leidimą, įvyko lapkričio 17 dieną. Susitikime, užtrukusiame dvi
valandas, taip pat dalyvavo Šv.Karmelio Teresės vienuolyno vyresnioji
ir vicepostulatorius beatifikacijos bylos kitų dviejų Fatimos
regėtojų - Pranciškaus ir Jacintos, kurie palaimintaisiais paskelbti
2000 metų gegužę. Komunikate pažymėta, kad sesuo Liucija, kuriai
kovo 22 dieną sukaks 95 metai, "buvo geros sveikatos, skaidraus
proto ir gyvybinga; pirmiausia ji išreiškė savo meilę ir pagarbą
Šventajam Tėvui". Ji sakė, kad daug meldžiasi už Popiežių
ir visą Bažnyčią.
Sesuo Liucija patvirtino, kad ji atidžiai perskaitė ir apmąstė
Tikėjimo doktrinos kongregacijos paskelbtus Fatimos paslapties
trečiosios dalies paaiškinimus ir pripažino viską, kas juose išdėstyta.
Tiems, kurie mano, kad dalis trečiosios paslapties buvo nuslėpta,
sesuo Liucija atsako: "Viskas buvo paskelbta, neliko jokios
paslapties". O tiems, kurie kalba ir rašo, kad ji neva patiria
naujus apsireiškimus, ji nurodo: "Tai nėra tiesa. Jeigu būčiau
patyrusi naujus apsireiškimus, aš apie juos niekam nebūčiau sakiusi,
bet pirmiausia pranešusi Šventajam Tėvui". Paklausta, ką
ji mananti apie kunigo N.Granerio iniciatyvas, kuris, kaip minėta,
reikalauja, jog Popiežius "galutinai" paaukotų Rusiją
Švč. Mergelės Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai, ir tuo tikslu
netgi renka parašus, sesuo Liucija atsakė: "Karmeličių bendruomenė
nepritaria bet kokiam parašų rinkimui. Aš jau esu sakiusi, kad
Dievo Motinos pageidautas paaukojimas buvo įvykdytas 1984 metais
ir buvo priimtas Danguje".
* * *
Būdamas Fatimoje 2000-ųjų gegužės
13 d. popiežius Jonas Paulius II pranešė savo sprendimą paskelbti
beveik aštuonis dešimtmečius neskelbtą tik trijų regėtojų žinotą
trečiąją paslaptį, apie kurią laiške Popiežiui 1944 metais pranešė
sesuo Liucija. Toje paslaptyje, kaip ir kitose dviejose viešai
jau anksčiau žinomose Fatimos paslaptyse (daugiau kalbama apie
vienos Fatimos paslapties tris dalis), Dievo Motina Marija simbolių
kalba perspėjo apie Bažnyčios persekiojimus XX amžiuje, taip pat
apie galimą pasikėsinimą į Popiežių. Per susitikimą arkivyskupas
T.Bertonė paklausė sesers Liucijos, kokie jausmai ją buvo užplūdę,
kai 1917 metais per apsireiškimą Fatimoje Švč.Mergelė Marija supažindino
su trečiosios paslapties vizija. Pagal sesers Liucijos aprašymą
toje vizijoje buvo regimas "baltais drabužiais vilkintis
vyskupas" ("Mes pajutome, jog tai buvo Šventasis Tėvas",-
prisimena sesuo Liucija), kuris sunkiai lipo į kalną, eidamas
per "beveik griuvėsiais virtusį miestą" ir melsdamasis
už "pakelėse gulinčių nužudytų žmonių sielas". Toliau
aprašytoje vizijoje teigiama, kad vyskupas, "pasiekęs kalno
viršūnę, suklupo prie ten esančio kryžiaus ir buvo nužudytas grupės
kareivių, kurie į jį šaudė kulkomis ir strėlėmis".
Sesuo Liucija sakė arkivyskupui T.Bertonei, kad šis reginys buvo
baisus ir gąsdinantis, bet toliau ji pridūrė: "Aš jaučiausi
saugi, globojama Dievo Motinos, kuri rūpestingai prižiūri Bažnyčią
ir Popiežių". Arkivyskupas pranešė, kad sesuo Liucija jam
pasakė iki tol neskelbtą jos aprašytos garsiosios pranašiškos
vizijos detalę. "Vizijos metu šviesą skleidžianti Dievo Motina
savo dešinėje rankoje laikė širdį, o kairėje turėjo rožinį",
- prisiminė Fatimos apsireiškimų regėtoja. Arkivyskupas nurodė,
kad, sesers Liucijos įsitikinimu, ta širdis "yra ženklas
meilės, kuri saugo ir gelbėja". Švč.Mergelė Marija "yra
Motina, kuri mato savo vaikų kančias ir kenčia drauge su jais,
netgi su tais, kurie jos nemyli". Karmelitė vienuolė sakiusi
arkivyskupui: "Dievo Motinos širdis yra saugus prieglobstis.
Pasiaukojimas Švč.Mergelės Marijos Nekalčiausiajai Širdžiai yra
priemonė, išgelbėsianti sunkiais laikais Bažnyčią ir pasaulį".
Vatikane gruodžio mėnesį paskelbto dokumento pabaigoje sakoma,
jog sesuo Liucija buvo paklausta, ar tiesa, kad po rugsėjo 11-osios
įvykių ji negalinti, kaip pranešama, užmigti ir meldžiasi visą
dieną ir naktį. "Tai nėra tiesa, - atsakė Fatimos regėtoja.
- Kaip aš galėčiau melstis dieną, jeigu nepasiilsėčiau naktį?
Kiek daug man priskiriama dalykų, kuriuos neva esu dariusi. Tegul
jie paskaito mano knygą, kurioje yra patarimų bei prašymų, atitinkančių
Dievo Motinos lūkesčius. Malda ir atgaila, lydima neišmatuojamo
tikėjimo Dievu, išgelbės pasaulį".
Mindaugas BUIKA
© 2002"XXI amžius"