Atnaujintas 2002 m. sausio 23 d.
Nr.6
(1013)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

Pirmasis puslapis
Susitikimai
Darbai
Kultūra
Žvilgsnis
Atmintis
Likimai
Nuomonės
Lietuva
Lietuva. Pasaulis


PRIEDAI









(atnaujinta)

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS


PRENUMERATA

Svetainės lankytojams

Studentai sulaukia socialinės, dvasinės ir psichologinės pagalbos

Trijų Karalių dieną kardinolas Audrys Juozas Bačkis lankėsi Vilniaus universiteto studentų miestelyje, kuris nuo senų laikų vadinamas "Kamčiatka". Čia buvo pašventinta Vilniaus akademinės sielovados centro "Saulėtekio stotelė". Į šventę prigužėjo svečių, buvo gražių kalbų, sveikinimų ir linkėjimų. Prašau suprasti teisingai: buvo šventinama stotelė, bet ne ta, kurioje laukiama autobusų ar troleibusų. Tad kokia gi? Kas iš tiesų slepiasi už pavadinimo "Saulėtekio stotelė"? Ką atvykusieji čia randa, kas jų laukia? Ir apskritai - kaip ji čia atsirado? Į šiuos klausimus sutiko atsakyti Vilniaus akademinės sielovados centro vadovas, stotelės įkūrimo iniciatorius kun. Antanas SAULAITIS, SJ, ir "Saulėtekio stotelės" vadovė Liuda MATONIENĖ.

Susirinkusiuosius į stotelės šventinimo iškilmes išradingai pasveikino kun. Antanas Saulaitis, SJ. Antras iš dešinės - kardinolas Audrys Juozas Bačkis


Euforija ir realybė

Kažin ar į sukeltą euforiją dėl nepaprastai sėkmingo mūsų Prezidento vizito į Vašingtoną ir Džordžo Bušo didelio palankumo Lietuvos stojimui į NATO reikia vertinti taip optimistiškai, kaip jis dabar pristatomas Lietuvos žiniasklaidoje. Juk JAV prezidentas taip ir neįvardijo nė vienos valstybės, kuri Prahos viršūnių pasitarime 2002 metų lapkritį bus pakviesta į Aljansą. Prieš pat V.Adamkaus kelionę į JAV NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas labai aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, jog šalys pretendentės turės pačios nusipirkti bilietą į NATO, ir niekas jų ten už plaukų netrauks.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Džordžu V.Bušu


Kur lietuvis lietuvio nesutinka...

Interviu su evangelikų liuteronų žurnalo "Liuteronų balsas" redaktoriumi Povilu PUKIU

... Per slenkstį žengia akiniuotas, nors kepurę užsimaukšlinęs, bet aiškiai matyti - jau pražilęs vyras. Kur jis man matytas? Kai pasilabina, pasigirsta niekados nepamirštama, kaip nuluptas obuolys gerai pažįstama Vilniaus bičiulio tarsena. Jokios abejonės negali būti: šis lagaminą tempiąs vyriškis - Poviliukas. Taip tada, prieš keturiasdešimt metų, kai abu dirbome toje pačioje "Ekrano naujienų" redakcijoje, vadinome savo redaktorių Povilą Pukį... Dabar jis pasirodo čia, sėkmingai ką tik per Atlantą perskridęs, jau spėjęs pas Antaną Venckų "New Buffalo" skaniai pavalgyti, ramiai pamiegoti, Mičigano ežero pakrante pavaikščioti, tyru miško oru pakvėpuoti ir pirmųjų ankstyvų šalnų pakąstų amerikietiško rudens lapų patalu automobiliu pavažinėti.

Povilas Pukys


Po kūrybos vienkiemius

"Niekada kaimuose, miestuose, miesteliuose nebuvo tiek eiliuojančių, knygas leidžiančių, apskritai savo Dainą kuriančių tautiečių. Net jei tos Dainos gimdytojo būtų nelengvas gyvenimas. Gal net būtent todėl toks natūralus šoktelėjusio raštingumo ir kūrybinių galių protrūkis, kurio sraute tai šen, tai ten rieda tikri grynuoliai.
Ateis laikas, kada ne tiek rokokizuotų elitinių elitiniams žiedų kūrėjų, bet būtent tų vadinamųjų grafomanų, primityvių, negrubių, o ir ganėtinai kultivuotų šiandieninių rašinių paveldas bus renkamas, o šalia dainos, pasakos, pasakojimų - išpažinčių bus stebimasi to laikotarpio tautos šaknyse prasiveržusia poetinės savasties upe", - teigia Vitolis Laumakys, Kėdainių literatų klubo "Varsna" narys.
Kėdainių kraštas - ne išimtis. "Varsnos" klubo narių kūrybos almanachas, kuriame yra po žiupsnelį 31 klubo nario minčių. Ši knyga tetampa svečiui vedliu vaikštant po kėdainiečių literatų kūrybos vienkiemius.

Po almanacho pristatymo (iš kairės): A.Viliušienė, L.Žilytė, A.Augustaitis, G.Sereikienė, Z.Civilkaitė, J.Augustaitis


Martynas Liuteris. Ieškojimai ir pasekmės

Ar gali dalies visuomenės pasaulėžiūrą pakeisti vieno žmogaus veikla? Istorija rodo, kad gali. Ir didžiosios asmenybės, ieškodamos tiesos kelių, kai kada pačios ėjo klimpdamos ir kitus klampindamos. Tik ar suprato savo žingsnių pasekmes?..
Martynas Liuteris gimė 1483 m. lapkričio 10 d. Aislebene. Mokėsi lotyniškoje Mansfeldo mokykloje, paskui - Magdeburge, Aizenache pas "bendruomeninio gyvenimo brolius", Erfurto universitete studijavo laisvuosius menus. Paklusdamas tėvų norui, 1505 metų gegužę pradėjo studijuoti teisę.
Ir namuose, ir mokykloje buvo auklėjamas labai griežtai. Dievas jam buvo rūstus teisėjas. Vos išgirdęs Kristaus vardą, Martynas išblykšdavo.

Martynas Liuteris


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija
Šiame numeryje:

Siekianti tobulesnio žmoniškumo

Baltijos regiono šalių kooperacija

Išgelbėti nuo vargo - svarbiausia valstybės pareiga

Žygdarbiais, o ne žodžiais mylėjęs Lietuvą

Iš Sibiro galėjo grįžti tik į laisvą Lietuvą

Kovos dėl Tėvynės prasmė išlieka...

Karalius ... apsipirko (?) per Kalėdas (!)

Dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisos

Kurgi tie esminiai pokyčiai?