Atnaujintas 2004 m. kovo 10 d.
Nr.20
(1223)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žvilgsnis už krizės ribų

Vilius BRAŽĖNAS

Nuo Seimo rinkimų rudenį daug priklausys, ar bus išspręstos dabartinės mūsų krizės, ar iškils net naujų. Tikėkimės, kad šviesios valstybinės ir politinės galvos laiku pastebės J.Borisovo – V.Uspaskich demagoginės politikos gniaužtų pavojų, nepriklausant nuo to, kaip baigsis Prezidentūros krizė. Tad vargu ar tikslu jai nukreipti visą mūsų dėmesį.

Gera, kad kai kurie politikai jau kalba apie „šliaužiantį“ V.Uspaskich planą, įgalinantį bet kurios valstybės mafijai nusipirkti Lietuvos Seimą. Jau pradedant 2002 metų vasara bandžiau tuo klausimu spaudyti aliarmo skambučius. Tada birželį „Lietuvos aide“ pasirodė (ne V.Uspaskich pasirašytas) straipsnis su antipartiniu planu pakeisti Seimo rinkimų sistemą. (Vėliau paaiškėjo, kad tas planas puikiai atitiko V.Uspaskich paskelbtą planą.) 2002 m. liepos 5 d. „Lietuvos aidas“ paskelbė mano straipsnį „Mafijozų valdžios projektas?“ Vėliau, 2003 m. vasario 20 d., „Lietuvos rytas“ įdėjo mano rašinį, pavadintą „Ar bus įsteigta akcinė bendrovė Lietuvai nusipirkti?“ Tuo pat klausimu „XXI amžiuje“ (2003 06 11) išspausdintas mano straipsnis „Ar Seimas – agurkų stiklainis?“ Du iš šių mano straipsnių išspausdinti penkiuose ar septyniuose Lietuvos ir JAV laikraščiuose. Tačiau, deja, politikų atgarsio tada neteko pastebėti. Tad jaučiuosi turįs moralinę teisę priminti politikams apie „šliaužiantį“ planą pinigo ir demagogijos pagalba nežinia kuriuo tikslu sujaukti nepriklausomos Lietuvos Respublikos valdžios sistemą.

Susidaro įspūdis, jog per dažnai dabartinė krizė svarstoma labai siauražiūriškai. Yra pagrindo įtarti, jog kažkas siekia nukreipti tautos dėmesį nuo būsimų Seimo rinkimų. Panašiai kaip pempė, vaidindama sužeistą plasnojantį paukštį, nuvilioja nuo savo lizdo piemenį ar jo šunį.

Dažnas iš mūsų yra tiek sukaupęs jausmų ir dėmesio krizei, lyg tai būtų koks „devintas pasaulio stebuklas“. Lyg mes būtume tik vieninteliai tokie netikę, kad mus užgriuvo valstybinė krizė. Apsižvalgę pamatytume, jog daug kur pasaulyje yra išgyvenamos net didesnės krizės, jau nekalbant apie įprastines politines krizes.

Net Anglijos ir Amerikos valstybių galvos išgyvena apkaltas ir opozicijos puolimus. JAV ir Italijoje milžiniškų korporacijų vadai matuojasi kalinių uniformas, jau nekalbant apie juos su vyriausybe siejančius ryšius. Prezidentas Dž.Bušas įklimpęs Irake – nei išeiti, nei pasilikti tokioje padėtyje. Izraelis, be chroniškos krizės dėl Palestinos, išgyvena ministro pirmininko A.Šarono sūnaus didžiulio kyšio paėmimo krizę. Prancūzija, be nuolatinio socialistinio chaoso, turi musulmonų pretenzijų krizę. Rusija turi ne tik Čečėnijos, bet ir „demokratinę“ krizę. Pagaliau, be tų Rusijos krizių, ir mūsiškė „krizė“ nebūtų krizė.

Tad neniekinkime ir neplakime savęs. Mus negandos užgulė ne todėl, kad tapome nepriklausomi ar kad esame blogesni ar kvailesni už kitus, o todėl, kad per daug mūsų tautiečių pamiršo, jog 50 metų okupacija paliko nešvarius pėdsakus daugelio žmonių sąmonėje, todėl švarių sąžinių įvairaus amžiaus tautiečiai ir toliau turėjo stipriai kovoti už tautos dvasios didybę. Tai pamiršę ar įsidėmėti nepanorę piliečiai neatliko patriotinės pareigos – didžių permainų metu politiškai apsišviesti, šviesti kitus ir atitinkamai veikti. Dėl tos pat priežasties, dėl gerų žmonių abuojumo, vyksta politinės krizės net niekada okupacijos nepatyrusiose tautose.

Nežinia, ar visada yra teisingas posakis „nėra to blogo, kas neišeitų į gera“, vis dėlto reikia bandyti įžiūrėti ką nors gera ir šiandieninėje Lietuvos krizėje. Atrodo, net taip smerkiamas „žmonių susipriešinimas“, jei pavadinsime jį „pažadinimu iš politinio miego“, gali turėti gerų pasekmių. Ypač jei tai supras ir atitinkamai panaudos įvairaus lygio visuomeniniai bei politiniai vadai. Tas pažadinimas ne tiek paveiks raudonuosius, kurie, kaip matėme, nelabai snaudė, kiek patriotinį mūsų tautos elementą, kuris, švelniai kalbant, buvo išėjęs atostogų.

Antras, gal lengviau pastebimas, teigiamas reiškinys yra tai, kad daugelis korumpuotų asmenų aukštuose postuose bus gavę aiškų įspėjimą: liaukitės būti akiplėšiškai korumpuoti, nes tautos, o gal ir kai kurių valdžios įstaigų akys vis dažniau pastebės į save nukreiptus jūsų pirštus. Tad būtų pravartu, kad mes liautumės žiūrėję į save iš aukšto kitų neva skaidriomis akimis, kad apsižvalgytume plačiau už šiandieninės krizės ribų. Svarbiausia – nepamirština, jog turime daug galios pagal nepriklausomos Lietuvos Respublikos Konstituciją išsirinkti gerą Seimą ir neleisti niekam jį nusipirkti.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija