Atnaujintas 2004 m. kovo 19 d.
Nr.22
(1225)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Mūsų dienos kaip šventė

Taip dainavo kovo 10-osios vakarą Sporto rūmuose Vytautas Kernagis. Ir tai buvo tiesa. Tai rodė susirinkusios didžiulės minios pakili nuotaika.

2004 m. kovo 10-oji išliks Lietuvos istorijoje kaip diena, kada Seimas patvirtino NATO sutartį. Tai nepriklausomos valstybės keturioliktojo gimtadienio išvakarės. Tą dieną Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius spaudos konferencijoje Seime pristatė Demokratinės politikos instituto ir TS užsakytą visuomenės nuomonės tyrimą: kur mes atėjome ir kur einame. Kaip rodo ši apklausa, Tėvynės sąjungos rėmėjas ryškiai išsiskiria iš visumos savo patriotiškumu, šeimos vertybėmis ir žvilgsniu į ateitį. Būtent tokia dvasia kovo 10-osios vakarą pleveno Sporto rūmuose, kur žmones švęsti buvo pakvietusi Tėvynės sąjunga. Rengėjai norėjo žmonėms padovanoti šventę, ir ji įvyko. Į Vilnių žmonės suplaukė iš visos Lietuvos. Sporto rūmai seniai nematė tiek daug žmonių – jaunų ir ne tokių jaunų, užpildžiusių visą erdvę, ne tik sėdimas vietas, bet ir visus stovėti įmanomus tarpelius. Suėjo, suvažiavo ir tie, labiausiai tie, kuriems turtėjanti ir blizganti Lietuva šiandien tampa vis labiau neprieinama – tai pensininkai. Galėjai matyti jų žilas galvas. Galėjai taip pat matyti daug ir jaunų, netgi mažų, atėjusių su visa šeima. Galėjai girdėti net ir nelietuviškai kalbančiųjų, bet šventusiųjų kartu su visais. Vėl grįžo Sąjūdžio dvasia ir jausmas, kad mes esame, kad mūsų daug, kad mes stiprūs. Apie tai buvo ir kalbos. Į susirinkusiuosius kreipėsi prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir Tėvynės sąjungos pirmininkas A.Kubilius.

,,Istorija kviečia šiandien jaunus ir senus telktis į valstybę, kaip į etninę visuomenę, – kalbėjo V.Adamkus. – Esame ir būsime skirtingi, įvairiai galvojantys ir gyvenimą įvairiai suprantantys. Bet saugūs ir tvirti būsime tik tada, jei mūsų meilė Lietuvai bus stipresnė už mūsų skirtybes. Brangieji, saugokime šiandien tai, ką bendromis pastangomis esame laimėję, būtent tautos laisvę ir tautos garbę. Būkime valstybės žmonėmis. Mūsų atstatyta Lietuvos valstybė gyvuos per amžius. Sveikinu visus su dideliu dėkingumu ir tuos pirmūnus, kad šiandien galime švęsti Kovo 11-ąją”.

V.Landsbergis savo kalbą pradėjo eilėmis apie sveikatą, teisybę, sniegą, vėją tarp miškų, sukrautą pumpurą ir balandžio eiseną į vasarą…

,,Čia vėl – kaip Lietuvos atgimimo laikais, Sąjūdžio didžiosios bangos laikais, – sakė V. Landsbergis. – Ir iš tiesų mūsų Atgimimas tęsiasi. Sudėtingas kelias. Kelias nelygus, duobėtas, bet mes juo einame. Mes toli jau nuėjome, kad atkurtoji nepriklausomybė būtų saugi, kad mes būtume geroje kompanijoje – Europos demokratijų šeimoje. Sveikinu visus, čia esančius ir nesančius, kuriems bus pranešta, kad laisvoji Lietuva gyva, kad ji nesutrikusi ir neišgąsdinta, kad jau niekas nesuvaržys mūsų ryžto apginti šalies orumą.

Kovo 11-oji simbolizuoja dar sykį atgautą, prieš keturiolika metų išsikovotą Lietuvos laisvę, o kartu ir atgautąją tėvynę. Prasminga turėti tikrą tėvynę, tikrą Lietuvą neišplautame pasaulyje. Kaip tame Marcelijaus Martinaičio eilėraštyje: ,,Užtrauksim mes ant tilto Dauguvos, kad broliai mes – iš Lietuvos”… Ne iš kažkur, ne benamiai sovietai, ne kokių vėjų blaškomos pagairių smiltys be šaknų, ne. Mes – iš Lietuvos. Todėl, broliai, toks pojūtis įpareigoja ir įprasmina – kuo esmi ir kam esmi.

Aš manau, šituose rūmuose šį vakarą nereikėtų net klausti, ar mes iš Lietuvos. Tėvynės sąjunga pašaukta puoselėti šią dvasios gyvybės liepsnelę vėjy, kad jos neužpūstų Lietuvos niekintojai. Prisiminkime ir matykime, ką padarė anoji Kovo 11-oji , įgaliotieji ir įgaliojusieji, daugybė piliečių, parėmusių Lietuvos nepriklausomybę. Atidarėme nelyginant narvą ir pasiūlėm laisvę. Paskelbusi, kad Lietuvoje nebeveikia sovietinė konstitucija ir kad svetimieji mums ne valdžia, Lietuva pradėjo gyventi pagal savo pačios Laikinąjį pagrindinį įstatymą, Laikinąją Konstituciją ir savo pačios įstatymus, – kad būtų žmogų ir save gerbianti teisinė valstybė. Kas kviečia šiandien nesilaikyti šalies įstatymų, netgi yra už jų sulaužymą, iš tikrųjų stumia Lietuvą iš Lietuvos, varo atgal į narvą. Laisvė mums atsivėrė kaip nepažįstama erdvė, kurioje po pusės šimtmečio vėl reikėjo mokytis gyventi. Nuėjo Lietuva drąsi, bet ir ten šen klupinėdama, stabčiodama, kartais ir iš duobės vėl iškopdama, netrūko nė žabangų. Pasitaikė, ir šiandien dar pasitaiko, dairymosi atgal: o gal nelaisvėje buvo geriau? Čia aš neturiu klausti, kaip jūs manote, bet suvokiate, kad anoje nelaisvėje, kai valdė Lionia Brežnevas, Povilo plaukai būtų žaibiškai nukirpti, o Violetai būtų įsakyta apsivilkti palaidinukę (tai buvo užuomina apie to vakaro koncerto dalyvius; salė į tai sureagavo linksmai. - A.V. Š.). Tokios kalbos, kad nelaisvėje buvo geriau, iš tikrųjų yra vargšų žmonių nelaimė. Tai net ir nesąmoningas tėvynės įžeidimas. Savo namus privalu taisyti, gerinti, švarinti, neleistina jų niekinti, o juolab padegti iš pykčio. Visų piliečių pareiga prižiūrėti ir švarinti. Prisimenu kito rašytojo, Juozo Apučio, anų laikų apsakyme ištartus seno lietuvio žodžius apie naujus sovietinius veikėjus: jie taip gyvena, lyg po jų jau niekam nebereikės gyventi. Juk kitiems po mūsų reikės gyventi, po mūsų gyvens to mažosios sesės, kurios čia laksto su vėliavėlėmis.

Valstybę atkūrėme prieš keturiolika metų, atkūrėme dar vienai istorinei galimybei ir laisvės išmėginimams. Jie pasirodė nelengvi ir baigsis dar negreitai. Lengviau, ramiau bus įstojus į NATO ir Europos Sąjungą. Bet, kaip Vincas Kudirka sakė, priešas nestygsta. Tų žodžių kai kas nemėgsta, sako: jie ieško priešų. Mes neieškom priešų, jie patys lenda. Deja, randa ir plyšių mūsų dar netvirtose tvirtovėse. Todėl taip svarbu turėti savyje tėvynės vaikų solidarumo ir santarvės. Puoselėti mažų mažiausiai sveiką protą ir kuo daugiausia tėvynės meilės. To visiems ir linkiu. Tokie yra dešimt V.Kudirkos įsakymų lietuviams, kuriuos dažnai giedame ir šiandien dar giedosime, bet verta ir apmąstyti.

Šiandien buvau dviejose mokyklose, nuostabiuose susitikimuose su mokiniais. Ten buvo ir visai nedidelių. Vienas toks priėjo ir sako: kai jūs kovo 11-ąją paskelbėt nepriklausomybę, tai tada ir pakeitėte pažymius, kad būtų iki dešimties? Jie politikai. Ir, kaip man pasakė mokytojas, jie nemėgsta, kai jiems kas nors ką nors draudžia, kai pradeda kalbėti apie savo valstybę, apie tai, kas Lietuvoje dedasi. Jie svarsto. O aš jiems daviau užduotį, ir vienoje, ir kitoje mokykloje. Dabar, sakiau, eisit ir parašysit kiekvienas po rašinį. Išnagrinėkit, kur ten V.Kudirkos paslėpti dešimt įsakymų lietuviams. Ir visiems siūlau tai padaryti”, – kalbėjo V.Landsbergis.

Baigiantis šventei į susirinkusiuosius kreipėsi TS pirmininkas A.Kubilius:

,,Sveikinu visus – jaunus ir šiek tiek vyresnius, atvykusius iš Šakių ir iš Kėdainių, o ypač atėjusius iš mano gimtojo Antakalnio. Mielieji, noriu pasveikinti jus visus su visų mūsų šeimos švente. Mes švenčiame tik keturioliktąjį savo gimtadienį, mes dar visai jauni, tiesiog paaugliai. Bet pažiūrėkime, kokie per tuos keturiolika metų mes užaugom. Mes esame Lietuvos šeima. Lietuva keičiasi, keičiasi ir mūsų šeima. Kai man buvo keturiolika, mūsų didžiausia svajonė buvo kartu su Benu nuplaukti į Nidą. Dabar keturiolikmečiai jau drąsiai gali plaukti per visą Europą. Tarp mūsų yra ir tokių, kurie su visais nespėja, todėl šeima turi jais pasirūpinti. Šeima turi pasirūpinti ir tais, kurie pasiklysta. Tautos paauglystė yra taip pat pavojingas amžius. Kai kas galvoja, kad tautą paauglystėje galima lengvai gundyti ir apgaudinėti. Ypač malūnsparniais ar spalvotais saldainėliais. Tie, kas taip galvoja, apsigauna. Esu tikras, kad lietuviai du kartus ant to paties grėblio neužlips.

Būna šeimoje visko, būna ir sūnų palaidūnų, ką padarysi, visiems gali pasitaikyti. Stipri šeima atlaiko, nesugriūna. O mes - juk stipri šeima. Sveikinu visus ne tik su keturioliktuoju gimtadieniu. Sveikinu su tuo, kad jau po 23 dienų būsime NATO, o po 50 dienų – ir ES. Šiuo keliu mus veda V.Landsbergis ir V.Adamkus. Šiuo keliu mus vedė visi, kurie Kovo 11-ąją, prieš keturiolika metų, turėjo drąsos balsuoti. Šiuo keliu mes atėjome iki tikslo tik todėl, kad jūs, Kupiškyje ir Kaune, Šiauliuose ir Biržuose, visoje Lietuvoje, ėjote kartu su mumis, šalia mūsų, priekyje mūsų. Ačiū jums.

Europoje mums atsiveria milžiniškos galimybės. Mes būsime geriausi Europoje ne tik krepšinyje. Kita užduotis – pergalė Eurovizijoje. Dainuoti mes mokame. Europoje reikalinga dainuojanti revoliucija. Mes ateiname.

Yra Europoje tautų, už mus turtingesnių, bet mes esame alkani sėkmės. Mes esame ambicingi, nes esame lietuviai. Todėl iš pradžių aplenksime Estiją, po to Portugaliją, o po to ir Airiją su Vokietija. Sėkmės Lietuva bus geriausia Europoje. Tėvynės sąjunga tam ir yra, kad tai pasiektume. Mes būsime geriausi, nes mes esame laisvi. Mes iškovojome laisvę ir ją apginsime. Tegul niekam dėl to nebūna jokių abejonių. Už Lietuvą galvas padėsime. Tėvynės sąjunga tam ir yra, kad laisvė būtų apginta. Mūsų yra daug, ir mes esame stiprūs”, – sakė A.Kubilius.

Kovo 10-osios vakarą sušildė ir nuspalvino puikūs Lietuvos dainininkai, atlikę rimtas ir prasmingas bei linksmas dainas. Jiems taip pat buvo šventė, nes jų klausė visa išsiilgusi šventės Lietuva.

Tėvynės sąjunga vėl nori kalbėti, Tėvynės sąjungą žmonės vėl nori girdėti. Ir tai ne pirmas toks Tėvynės sąjungos susitikimas su Lietuva. Šiandien visos salės, į kurias kviečia Tėvynės sąjunga, būna perpildytos.

A. V. Š.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija