Atnaujintas 2004 m. kovo 24 d.
Nr.23
(1226)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai
(atnaujinta)

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Aktualūs verslo etikos klausimai

„Varpas“:
apie lietuvybę,
tiesą, laisvę ir moralę

Tragiškas likimas

Psichologijos
mokslininkas
Lietuvoje
ir Užpoliarėje

Ilgai laukta diena...

Paminėtos sukaktys

Vardan gražesnės
ateities

Sergame
objektyvumo liga

Vilniaus universiteto
Komunikacijos fakulteto
Žurnalistikos instituto
docentas Žygintas Pečiulis
Tomo Černiševo
(ELTA) nuotrauka

Žurnalistų etikos kodeksas turėtų būti peržiūrėtas ir patikslintas, nes jame yra neįgyvendinamų straipsnių, kai kurios nuostatos kelia šypseną.

Tokią poziciją interviu Eltai išreiškė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Žurnalistikos instituto docentas Žygintas Pečiulis.

 

Kokias Lietuvos žiniasklaidos ypatybes galėtumėte išskirti? Kokie mūsų žiniasklaidos ypatumai Vakarų pasaulio bei Vidurio ir Rytų Europos kontekste?

Kalbant apie Lietuvos žiniasklaidą, galima išskirti keletą jos bruožų. Per keturiolika nepriklausomybės metų įgijome demokratišką spaudą. Turime demokratišką Visuomenės informavimo įstatymą. Lietuvoje yra žodžio laisvė. Už nuomonę nebaudžiama. Kiekvienas norintis gali leisti laikraštį. Šiais aspektais mes esame Vakarų pasaulio dalis.


Premijuotas už romaną apie vyskupą

Paskelbti Čikagos „Lietuvių balso“
literatūrinio konkurso laureatai

JAV Čikagos „Lietuvių balso“
literatūrinės premijos laureatas
dr. Juozas Jasaitis

Jau treti metai Čikagos laikraščio „Lietuvių balsas“ redakcija, vadovaujama Vytauto Radžiaus, rengia literatūrinį konkursą - premijuoja lietuviškojo romano autorius. Šiemet redakcijos paštas gavo arti 70 kūrybinių rankraščių. Žiuri turėjo atlikti labai didelį darbą – išrinkti ir paskelbti šių metų literatūrinio konkurso laureatus. Lėšas premijoms skiria JAV gyvenantis mecenatas dr.Jonas Adomavičius. Lietuvą jau pasiekė žinia apie nugalėtojus. Pirmąją vietą ir penkių tūkstančių dolerių piniginę premiją laimėjo žinomas rašytojas Vytautas Bubnys (slapyvardis Jurgis Jurgelaitis) už romaną apie Kražių skerdynes „Tas ryto laukimas“. Antrąją vietą ir trijų tūkstančių dolerių premiją laimėjo literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras kaunietis Juozas Jasaitis (slapyvardis Tomas Sodaitis) už romaną „Ganytojas“, kuriame pasakojama apie įžymų Lietuvos švietėją vyskupą Motiejų Valančių. Trečiąją vietą pelnė jaunasis Lietuvos kariuomenės kapitonas Vytautas Voveris ( slapyvardis Vytautas Balčiūnas) už istorinį romaną „Čia mūsų žemė“. Tai pasakojimas apie Lietuvą 1918 – 1924 metais. Šiam autoriui atiteko dviejų tūkstančių dolerių premija. Vertinimo komisijos narių nuomone, dar 6 – 9 kūriniai buvo verti premijų. Deja, konkurso sąlygose tiek apdovanojimų nenumatyta. Vieną laureatų jau susirado ir pakalbino laikraščio „XXI amžius“ korespondentas. Į pateiktus klausimus atsakė antrosios premijos laureatas, humanitarinių mokslų daktaras kaunietis Juozas Jasaitis.


Kodėl taip puolamas filmas
„Vienui vieni“?

Darius VILIMAS

Kino teatruose pradėjus rodyti pirmąjį vaidybinį lietuvių kino filmą apie partizanus, netrukus sulaukėme ir autoritetingų kritikų atsiliepimų. Atrodo, reikėtų tik džiaugtis, kad į ekranus pagaliau prasimušė pirmasis tokio tipo kūrinys. Bet kur tau!

Pasigirdo pasipiktinusių kritikų murmesys. Jis greitai peraugo į riksmus. Kur matyta, kad taip neprofesionaliai pastatytas filmas! Šiems žinovams užkliuvo viskas – ir pastatymas, ir režisūra, ir vaidyba. Taigi viskas blogai! Suniekintas režisierius, supeikti aktoriai. Net idėja, pasirodo, netinkama. Mes tokie niekam neįdomūs, niekas pasaulyje tokio filmo nežiūrės... O kokie turėtume būti įdomūs? Koks turėjo būti šis filmas? Ir kur šio pastatymo blogumas? Kas galėtų pasakyti tiksliau?


Jo didžioji meilė buvo Lietuva

Kazys BLAŽEVIČIUS

Kovo 5 dieną sukako 75 metai nuo Vlado Putvinskio mirties. V.Putvinskio asmenybė dažniausiai asocijuojasi su Šaulių sąjunga, kurios įkūrėju ir ideologu V.Putvinskis ir buvo. Tačiau jis buvo plačiašakė ir unikali asmenybė. V.Putvinskis – aistringas lietuvybės puoselėtojas, savo ir šeimos gyvenimo pavyzdžiu įrodęs, kaip tai reikia daryti. Jis – tautinio atgimimo šauklys, kovotojas su carizmo priespauda, švietėjas ir humanistas, blaivybės propaguotojas, išnaudojamųjų užtarėjas, knygnešystės organizatorius, carizmo tremtinys, be to, dvasios aristokratas, inteligento ir kilnaus žmogaus etalonas. Jo didžioji meilė buvo Lietuva.

V.Putvinskis visu savo gyvenimu parodė, kaip reikia dirbti ir aukotis tautos ir valstybės labui. Jo garbei Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje pastatytas biustas, o pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija