Atnaujintas 2004 m. kovo 26 d.
Nr.24
(1227)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Siūlau naują rinkimų būdą

Atviras laiškas Seimo Pirmininkui, Premjerui,
Lietuvos visuomenei

Artinasi rinkimai, kurie turi nulemti mūsų tautos tolesnį likimą.

Žinome, kad mūsų valstybės rinkimų sistema yra labai netobula – turi daugybę netikslumų ir spragų, per kurias į valdžios kėdes lengvai pralenda buvę KGB agentai ir informatoriai bei įvairūs savanaudžiai – apgavikai.

Nežinau, ar mūsų valdžios pirmtakai, kurie sukūrė rinkimų įstatymus, taip mažai išmanė, ar sąmoningai tokius nevykusius įstatymus išleido. Turbūt visiems Lietuvos žmonėms pamažu darosi aišku, kad R.Pakso afera – tai nevykusių rinkiminių įstatymų pasekmė, dėl kurios Lietuva patyrė ne tiktai politinį pažeminimą tarptautinėje arenoje, bet ir milijoninius nuostolius. R.Pakso agitacinė – žalinga valstybei bei tautai – veikla važinėjant po Lietuvos rajonus taip pat kainuoja, o valstybei naudos – jokios. Siekiant išvengti tolesnių nesusipratimų renkant vadovus į valstybės postus, – nusiperkant tuos postus už milijonus, gautus iš svetimos valstybės mafijos, - siūlau naują rinkimų būdą, kaip antai:

1. Kandidatai į Prezidento ir Seimo narių postus privalo pateikti išsamų gyvenimo aprašymą, ne tokį kaip iki šiol, nes rinkėjai turi teisę žinoti ir reikalauti iš kandidatų sąžiningo, nesuklastoto gyvenimo aprašymo. Jeigu komunistinėje sistemoje paprastas žmogus, priimamas į darbą, turėjo pateikti nuodugnų gyvenimo aprašymą, kuris vėliau buvo kruopščiai tiriamas KGB agentų, tai kandidatui į Prezidento ar Seimo nario postą turi būti ne mažesni reikalavimai. Turint omenyje tai, kad dabar Lietuvoje yra nemažai buvusių KGB darbuotojų ir jų informatorių (mano supratimu, Lietuvoje jų galėjo būti ne mažiau nei 20 tūkstančių, nes KGB prievarta įtraukdavo žmones į informatorių tinklą), nes kitaip KGB agentai nebūtų sugebėję žinoti, kas dedasi komunistinėje prievartos sistemoje – nebūtų galėję atlikti savo tarnybinių funkcijų pagal komunistinės valdžios reikalavimus.

2. Gyvenimo aprašyme privalo būti pateikti šie duomenys:

a) gimimo data, vietovė (adresas), tėvų verslas;

b) visas išeito mokslo laikotarpis nuo pradinės iki aukštosios mokyklos (nurodant datas);

c) visas darbo laikotarpis (nurodant datas);

d) kokiose partinėse organizacijose dalyvavo okupacijos metais: komjaunimo, SSKP – nurodant datas;

e) ar sovietinės okupacijos metais buvo išvykęs į užsienį ir kokiu reikalu – nurodyti datas – žinoma, kad į užsienį vykti buvo leidžiama tik KGB sutikimu, o tai reiškė, jog pilietis sutiko būti informatoriumi, stojant į aviacijos bei kitas karo mokyklas buvo reikalaujama milicijos rekomendacijos, o tai reiškė tą patį.

3. Valstybės lėšos, skiriamos rinkimų propagandai, neturi būti perduodamos kandidatams, bet naudojamos rinkimų komisijos reikalams – gyvenimo aprašymui parengti, spausdinti, platinti, taip pat rinkimų komisijai išlaikyti. Jokių kitų šalutinių (privačių, nevalstybinių) lėšų neturi būti leista kandidatams naudoti - šalutinių lėšų naudojimas turi būti traktuojamas kaip rinkimų nuostatų pažeidimas, taip pat lygybės bei demokratijos pagrindų ardymas, už ką ne tik kandidatas, bet ir išrinktasis dėl neteisėtų ir apgaulingų (nesąžiningų) priemonių naudojimo per rinkimus turi būti nušalintas, taikant Baudžiamojo kodekso nuostatas, kurios privalo būti atitinkamai pritaikytos įvedant naujus straipsnius.

Tuo būdu bus išvengta:

a) finansinių galimybių nelygybės tarp kandidatų,

b) populistinės propagandos, apgavysčių ir melo mulkinant Lietuvos žmones tuščiais, nerealiais pažadais.

Populistinė propaganda per radiją ir televiziją turi būti visai uždrausta, nes pilstymas iš tuščio į kiaurą, t.y. apgaudinėjimas yra uždraustas pagal įstatymus. Rinkėjas, perskaitęs išsamią, patikrintą informaciją, iš gyvenimo aprašymo sugebės pats atskirti grūdus nuo pelų; iki šiol, nepaisant įvairios melo propagandos, rinkėjas buvo priverstas balsuoti beveik aklai arba visai nebalsuoti, nes nusivylė esama populistine propaganda. Mes neprivalome sekti jokios kitos valstybės pavyzdžiu, o galvoti savo protu ir daryti taip, kaip mums geriau, - pagal savo sąlygas.

4. Kandidatas privalo pateikti nuodugnius savo būsimos veiklos planus. Tai vienas esminių dalykų, nes asmuo, kandidatuodamas į valstybinį postą, privalo turėti, kaip sakoma, „aliejaus galvoje“ naujiems darbams bei užsimojimams, nes jeigu prieš rinkimus nesugeba pats nieko konkretaus ir pozityvaus suregzti, tai nesugebės ir po rinkimų, o tai rodo, jog taiko į postą vien savanaudiškai, įvairiais patarėjais rinkėjas pasitikėti negali.

Šis reikalavimas esminis, nes tai yra egzaminas, kurį kandidatas turi išlaikyti rinkėjų akivaizdoje – rinkėjas nuspręs, ar kandidatas suvokia atsakomybę tautai ir valstybei. Be to, pateikti raštiški įsipareigojimai ateityje bus įrodymas dėl kandidato sąžiningumo, teisingumo ir kitų dorybių, kuriomis kandidatas privalo pasižymėti. Jau patyrėme, jog kiekvienas kandidatas prieš rinkimus daug žada, o po rinkimų arba nieko neveikia, arba dirba žalingą tautai bei valstybei darbą, ką matome ir dabar.

5.Iki šiol asmeninei kandidatų propagandai skiriamos nemažos lėšos buvo išmetamos kaip į balą, nes būdavo naudojamos populistiniams tikslams – rinkėjams apgaudinėti. Rinkėjai buvo, atvirai kalbant, klaidinami, dėl to nustojo pasitikėti išrinkta „valdžia“, nes tose rinkimų kampanijose matė beprasmiškus, melagingus, savanaudiškus kėslus. Tai ir yra rinkėjų nusivylimo priežastis, ir ne tiktai: tuo daroma didžiulė žala valstybės prestižui, ką matėme ir patyrėme iš aukščiausios valdžios institucijos – Prezidentūros – krizės bei Prezidento autoriteto sunaikinimo. Atvirai kalbant, dabartinė Prezidentūra, vadovaujama R.Pakso, tapo valstybei nebereikalinga, nes, užuot vykdžiusi konstruktyvų darbą, vykdo ardomąjį. Iš to galima daryti išvadą, kad ji netgi nebereikalinga, nes tautai ir valstybei tiktai žalą daro. Prezidentūros išlaikymas mokesčių mokėtojams kainuoja milijonus, taigi yra nuostolinga.

6. Milijoninės sumos, skiriamos kandidatų propagandos ir populizmo tikslams, turi būti panaudojamos konkrečiam rinkimų komisijos darbui:

a) kandidatų išsamiam gyvenimo aprašymui spausdinti bei tikrinti,

b) jiems po rajonus ir rinkimų apylinkes išplatinti,

c) kandidato kompetencijai bei sąžiningumui patikrinti (pateikti kandidatų gyvenimo aprašymai ir planai ateičiai po išrinkimo turi būti rinkimų komisijos kruopščiai tikrinami, įvertinant jų realumą bei finansinius galimumus, o nerealūs populistiniai planai atmetami ir kandidatas išbraukiamas iš rinkimų sąrašų).

Mano supratimu, kandidatų biografijų išspausdinimas ir platinimas rinkimų apylinkėse žymiai (net kelius kartus) mažiau negu iki šiol ir iš esmės pakeis žalingą rinkimų praktikos veiklą, t.y. bus nutraukta iki šiol gyvavusi nesąžininga praktika – svetimų (kitos valstybės mafijos) lėšų panaudojimas populistinei propagandai, kas labai žalingai atsiliepė mūsų tautos bei valstybės gyvenimui. Be to, nebebus galimybių mafijai (iš svetimų valstybių) daryti įtaką išrinktam Prezidentui ir Seimo nariams. Taip pat bus sutrukdyta į valstybinius postus patekti nekompetentingiems asmenims ir vien dėl savo asmeninių ar tam tikrų grupių savanaudiškų tikslų siekti naudos sau, o valstybei bei tautai daryti žalą.

Šios mintys kilo dėl R.Pakso ir jo aplinkos nusikalstamos veiklos tautai. Žodis „nusikalstama“ nereiškia teisinio įvertinimo. Valstybės teisė neturi būti atitrūkusi nuo visuomenės, ji privalo remtis visuomenėje vyraujančiais papročiais ir tarnauti ne vieneto, o tautos labui. R.Pakso poelgis netelpa į jokias padorumo ribas. Jeigu dėl netinkamo elgesio negalima nušalinti, tai tik rodo mūsų įstatymų neveiklumą ir menką tinkamumą.

Stasys BARTULIS

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija