| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Iškeitęs geografiją į mediciną Bronius VERTELKA
Prieš pat šv. Kalėdas Panevėžio dailės galerijoje buvo įvardyti bei pagerbti nusipelnę panevėžiečiai. Jais tapo aštuoni miestui žinomi vyrai. Metų nusipelniusio panevėžiečio kultūros srityje vardas atiteko Lėlių vežimo teatro vadovui Antanui Markuckiui, meno srityje - garsiam fotomenininkui Algimantui Aleksandravičiui, švietimo buvusiam ilgamečiam V. Žemkalnio gimnazijos direktoriui Eugenijui Urbonui, sporto srityje miesto krepšinio federacijos prezidentui Vladui Jackevičiui. Daugiausia nusipelniusiu panevėžiečiu sveikatos srityje išrinktas Panevėžio ligoninės Akių ligų skyriaus vedėjas Kęstutis Kučinskas, mokslo srityje Kauno technologijos universiteto Panevėžio instituto direktorius Algirdas Jurkauskas, verslo - bendrovės Panevėžio energija generalinis direktorius Vytautas Šidlauskas, visuomeninės veiklos - žymus aviakonstruktorius ir lakūnas Vladas Kensgaila. Iš kitų norėtųsi išskirti K.Kučinską akių ligų gydytoją, apie kurio darbus beveik legendos kuriamos. Ligoniai ypač laukia jo vizitacijų, nes gydytojas jiems atneša viltį. Teigiama: jam pasirodžius, greičiau ima gyti akys. Stebukladario daktaro pacientai nėra matę suirzusio ar pyktelėjusio. Kalbinti jo buvę ligoniai sakė, jog skyriaus vedėjui arčiau dvasinės nei materialinės vertybės. K.Kučinskas kasmet atlieka apie tris šimtus akių operacijų. Vadinasi, maždaug tiek žmonių jis išgelbsti nuo visiško apakimo arba jiems padeda geriau regėti. Jis neišsisukinėdamas sako tiesą žmogui, jeigu yra įsitikinęs, kad nėra vilties ligoniui padėti. K.Kučinskui teko stažuotis JAV pas garsius akių ligų specialistus Rimvydą ir Liną Sidrius, tėvą ir sūnų, kurių šaknys veda į Panevėžį. Praktinės patirties jis yra sėmęsis Norvegijoje. Savo mokytojomis panevėžietis laiko Vilniaus universiteto docentes Gražiną Juodkaitę ir Genovaitę Jusaitienę. Akių ligų skyriaus vedėjo kabinete ant sienos kabo panevėžietį gydytoją daug kuo įpareigojantis prieškariu žymaus oftalmologo Petro Avižonio portretas. Vaikystėje Kęstutis buvo užsidegęs tapti geografu. Šviesias jo svajones aukštyn kojomis apvertė ankstyvos brolio ir tėvo netektys. Abu jie mirė susirgę kraujo vėžiu. Turėdamas viltį, kad galima padėti žmonėms išsigelbėti nuo šios ir kitų tada nepagydomų ligų, K.Kučinskas pradėjo studijuoti chirurgiją tuomečiame Kauno medicinos institute. Atliekant Panevėžio ligoninėje internatūrą, šios gydymo įstaigos vyr. gydytojas Česlovas Gutauskas pasiūlė jam persikvalifikuoti į akių ligų gydytojus. Tuo metu trūko šios specialybės medikų su aukštuoju išsilavinimu. Jau dvidešimt metų K.Kučinskas rūpinasi akių ligomis sergančiais žmonėmis. Panevėžio ligoninės vyr. gydytojui Č. Gutauskui ne iš karto pavyko įkalbinti Kęstutį, kad jis sutiktų vadovauti Akių ligų skyriui. Karjeros nesiekusiam gydytojui artimesnis buvo tiesioginis bendravimas su ligoniais. K.Kučinskas netapo kabinetiniu žmogumi. Kartu su kitais skyriaus gydytojais jis atlieka operacijas. Netapęs geografu, K.Kučinskas neatsisakė kelionių. Mokydamasis institute, kartu su kitais studentais jis lankėsi Kolos pusiasalyje. Laipiodami po Chibinų kalnus, sutiko gyvą lokį. Išvydęs nekviestus svečius, gauruotasis nulapnojo savais keliais. Tuo pačiu metu K.Kučinskas aplankė Soloveco salas, grožėjosi Karelijos gamta. Studentų statybos būrio sudėtyje Kęstučiui teko padirbėti Sachaline, pavyko jam aplankyti Vladivostoką, Irkutską, gėrėtis Baikalo ežeru. Baigęs institutą, dvejiems metams jis buvo paimtas tarnauti karininku sovietinėje kariuomenėje. Per vienas atostogas lietuvis sugebėjo aplankyti Gruziją, per kitas - Uzbekiją. Dirbdamas Panevėžyje, gydytojas apkeliavo ne vieną Europos šalį. Praėjusią vasarą kartu su savo žmona Vilija, taip pat gydytoja, nuosavu automobiliu apvažiavo Dzūkiją. Kitos tokios pat kelionės metu sutuoktiniai aplankė Ventės ragą. Akių ligų gydytojas K.Kučinskas aistringas grybautojas. Rinkti gamtos gėrybių jis vyksta į Labanoro girią ar Saldutiškio mišką. Iš ten jis grįžta pilnais krepšiais grybų. Kęstutis žino vietas, kur gausiai dygsta raudonviršių. Turėdamas daugiau laisvo laiko, medikas važiuoja pas mamą, į už dešimties kilometrų nuo Utenos esantį kaimą. Ten jis mielai imasi ūkiškų darbų. Daugelį jų gerai išmano. Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |