Atnaujintas 2004 gegužės 7 d.
Nr.35
(1238)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

DEMOKRATIJOS GRIMASA

Neabejotina, kad dauguma Lietuvos gyventojų, išgirdę apie nušalinto prezidento Rolando Pakso siekį ,,pratęsti“ Prezidento kadenciją, yra priblokšta ir, deja, yra požymių, kad pradeda nusivilti mūsų demokratija. Iš tikrųjų jei prezidentas R. Paksas buvo nušalintas apkaltos būdu, jei per apkaltą buvo nustatytas šiurkštus Konstitucijos pažeidimas, priesaikos sulaužymas, viešų ir privačių interesų painiojimas, ar mūsų demokratijos mechanizmas nėra taip išgveręs, kad pats pasiduoda patyčioms?

Vyriausioji rinkimų komisija svarsto galimybę R. Paksą registruoti kandidatu į Prezidento postą, o kad jį Seimas nušalino apkaltos būdu, kad jam prokuratūra kelia kaltinimus, kviečia apklausai, neva demokratijos mechanizmas šito nepaiso. Ar taip yra iš tikrųjų?

Demokratija tarsi leidžia viską, ko nedraudžia įstatymas. Taip iš tikrųjų nėra, nes visiems gyvenimo atvejams įstatymų nėra ir tikrai nebus. Tokiais atvejais vadovaujamasi dorovės bei moralės principais, tradicija, kitų demokratinių valstybių patirtimi. Todėl Vyriausioji rinkimų komisija neturėjo į iškilusią demokratijos grimasą žiūrėti formaliai, turėti savo akiratyje paminėtą neformalų principą. Komisija galėjo elgtis ir formaliai: demokratinis principas nedraudžia neregistruoti Prezidento poste susikompromitavusio kandidato, o ko nedraudžia įstatymas – leistina.

Demokratijos mechanizmas savaime nėra tobulas, turi ydų, trūkumų, tačiau saugoti jį nuo absurdiškų grimasų privalome.

Demokratija vertina žmonių daugumos valią. Ta valia, tariant, kad žmonių valia yra Dievo valia, sudievinama, kas prilygsta jei ne šventvagystei, tai klaidatikystei. Jaunos ir trapios demokratijos Lietuvoje į valdžią išrinktieji dažnai piktnaudžiauja neva žmonių jiems suteikta teise vykdyti savo, bet ne Dievo ir net ne žmonių valią.

Prezidentūros sumaišties metu prezidentas R.Paksas tiek savo kaltintojams, tiek savo gynėjams Prezidentui nederančius veiksmus teisino tautos valios vykdymu. Tiek piliečiui R. Paksui, tiek suklaidintiems žmonėms dera susivokti, kokia ir kieno valia jis buvo išrinktas, kokia ir kieno valia jis tebeginamas po apkaltos.

Valia yra psichikos galia, pasireiškianti sąmoningu nusistatymu, siekimu ir veikimu. Valia gali būti gera ir bloga, taigi ne visuomet dieviška, tačiau valios gali ir nebūti. Renkant valdžią, gera valia grindžiama dorove, pilietinėmis, tautinėmis bei patriotinėmis nuostatomis, kas visiems suprantama.Tačiau visuomenėje, kurioje tebėra žmonių, tvirtinančių, kad ,,prie ruso buvo geriau“, kurioje nemaža dalis rinkėjų yra imigrantai-okupantai (,,nuskriaustieji“, nes neteko ,,vyresniojo brolio“ vardo), kurioje dar daug Lietuvos nepriklausomybės priešininkų, geros valios ir negalima tikėtis. Ta piliečių dalis balsavo ir tebebalsuoja už Rytams palankius kandidatus arba kandidatus, siekiančius, kad Lietuvai būtų blogiau. Jei rinkimuose dalyvautų tik geros ir blogos valios piliečiai, netenka abejoti, kad būtų išrenkamos jei ne geros, tai bent neblogos valdžios.

Įvairių rinkimų Lietuvoje patirtis liudija, kad lemiamą vaidmenį vaidina jokios valios neturintys rinkėjai. Jei rinkėjas valios neturi, o galimybė veikti (balsuoti) palikta, jo veikimu labai nesunkiai galima žaisti, veikimo kryptį keisti, o jo veikimas vis vien bus laikomas valios išraiška. Bevaliai piliečiai – geriausia terpė veikti valdžios siekiantiems populistams. Gražūs šūkiai, jausmingos kalbos, užuojautos bedaliams, triukšmingi renginiai, spalvingi pažadai, vaišės, menkutės ir didesnės dovanėlės paskatina bedalius veikti - ,,reikšti valią“ populisto naudai. Jei valia yra psichikos galia, pasireiškianti sąmoningu veikimu, duotu atveju veikimas tampa nesąmoningu, todėl jo valios išraiška negalima laikyti. Deja, demokratija nepaiso valios kokybės, nepaiso, kad jokios valios nėra, kad išreiškiama ne valia, o jausmai, sukelti pažadais ar pamaloninimais, demokratijai svarbus daugumos veikimas (balsų dauguma). Paanilazavę R. Pakso rinkimus, matysime aiškų populistinį poveikį, todėl jo tvirtinimas apie išreikštą tautos valią, juolab apie suteiktus jam neribotus įgaliojimus neatitinka tikrovės. Iki ašarų jausmingos užuojautos, viltingi pažadai, žavintys renginiai, spalvotos dūmų valktys paskui lėktuvus, oro balionai, milijoninės išlaidos pamaloninimams – kuo ne paralyžiuojantys masinės hipnozės seansai? Pasibalnojęs rusišką malūnsparnį su vokišku fašistiniu ženklu – tikras bėdžių gelbėtojas, pateptasis pranašas! Šito užteko bevalius ar abejinguosius žmones paversti savo šalininkais, paskatino veikti – balsuoti už jį. Kai prie bevalių prisidėjo blogos valios rinkėjų balsai, R. Paksas rinkimus laimėjo.

R. Pakso siekis ,,pratęsti“ Prezidento kadenciją yra absurdiškas, tačiau, žlugus paskutinei Maskvos vilčiai sutrukdyti Lietuvai įstoti į NATO ir Europos Sąjungą, įstojimo priešininkai jį tebekursto, skatina kelti sumaištį tautoje, kad tautai ir jos valstybei būtų blogiau. Apmaudu, kad blogos valios ir bevaliai arba abejingieji žmonės randa bendrą kalbą.

Taisyti arba pakeisti surambėjusią blogą valią į gerą – beviltiškas užsiėmimas. Tačiau bevaliai, abejingieji, apžavėtieji gali keistis, gerą valią gali įgyti. Tam reikalinga lietuviška (čia ir išeivijoje) talka, bendruomeninę dorovę, pilietiškumą, tautiškumą bei patriotizmą ugdanti veikla, reikia, dainos žodžiais tariant, trupučio saulės, taikos trupučio, trupučio meilės, kančios trupučio, o valdžioje esantiesiems – nepamiršti, kas juos samdo, kas dideles algas moka, nepamiršti tų, kurie sudaro tautą ir jos valstybę.

Algimantas ZOLUBAS

Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija