|
Be krikščionybės
Europos nesuprastume
Sveikindamas sekmadienio vidudienį į Šv. Petro
aikštę susirinkusius maldininkus, popiežius Jonas Paulius II kalbėjo
apie dešimties valstybių stojimą į Europos Sąjungą.
Šiomis dienomis,- sakė Popiežius,- Europa gyvena labai svarbų savosios istorijos etapą: dešimt naujų narių stoja į Europos Sąjungą. Dešimt tautų, kurios savo kultūra ir tradicijomis nuo seno priklausė Europai, dabar tapo ir valstybių sąjungos narėmis. Europos tautų vienybė, jei nori būti patvari, negali ribotis vien ekonominiais ir politiniais veiksniais. Kaip sakiau Santjago de Kompostela šventovėje, lankydamasis ten 1982 metų lapkritį, Europos dvasia šiandien vieninga dėl to, kad ji remiasi bendromis humaniškomis ir krikščioniškomis vertybės. Europos valstybių formavimosi istorija vyko kartu su tautų evangelizavimu. Dėl to, nepaisant šiandien mūsų žemyne vykstančios dvasinių vertybių krizės, Europos tapatybė būtų nesuprantama be krikščionybės.
Būtent dėl to Bažnyčia pastaruoju metu daug kartų, o ypač 1990 ir 1999 metais vykusiais Europai skirtais vyskupų sinodais, įnešė savo indėlį į mūsų žemyno kultūrinės ir dvasinės vienybės konsolidavimą. Evangelija tikrai gali padėti Europai sutvirtinti savo tapatybę, ugdyti laisvę ir solidarumą, teisingumą ir taiką. Jei Europa neatsisakys savo krikščioniškų šaknų, bet jas iš naujo atras, galės ramiai priimti trečiojo tūkstantmečio iššūkius: ginti taiką, ugdyti kultūrų ir religijų dialogą, saugoti gamtą.
Popiežius taip pat pažymėjo, kad Rytų ir Vakarų krikščionys, vykdydami savo misiją Europoje, turi būti tarpusavyje susitaikę ir palaikantys nuoširdžius ekumeninius santykius. Galiausiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms ir jų gyventojams Popiežius meldė Švč.M. Marijos ir visų šventųjų Europos globėjų užtarimo.
Pagal VR
© 2004 "XXI amžius"
|