Atnaujintas 2004 gegužės 14 d.
Nr.37
(1240)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Motinos pašaukimas

Dangiškajai Motinai

Dailidė Jėzus

Profesiją nulėmusi mokytoja

Mirė senelių
namų kapelionas

Marijampoliečiai
lankėsi Vokietijoje

Europos Sąjunga
priartėjo prie...
Anykščių

Grįžta ateizmas

Kai spaudos labiau
bijojo nei šautuvo

Nykuma

Pirmoji krikšto
akcija Lietuvoje

Šventoji Dvasia,
vis stipriau veik
mūsų gyvenime!

Europai reikalinga siela,
kuri suteiktų gyvybę vienybei

Vilniaus arkivyskupas kardinolas
Audrys Juozas Bačkis ir popiežiaus
Jono Pauliaus II atstovas kardinolas
Akilė Silvestrinis
Mykolo Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Popiežius Jonas Paulius II sveikina Lietuvą, sugrįžusią į Europą, tapus Europos Sąjungos nare. Šiuos sveikinimus laikinajam Lietuvos prezidentui Artūrui Paulauskui ir Jono Pauliaus II poziciją - paminėti Europos krikščioniškąsias šaknis Europos Sąjungos konstitucinėje sutartyje - antradienį perdavė Šventojo Tėvo atstovas kardinolas Akilė Silvestrinis. Susitikime taip pat dalyvavo kardinolas Audrys Juozas Bačkis.


Šventė Šv. Kazimiero bažnyčios 400-metį

Teatralizuota eisena iš Vilniaus
Arkikatedros aikštės
į Šv. Kazimiero bažnyčią

Vilnius. Lietuvos ir lietuvių jaunimo globėjo Šventojo Kazimiero jubiliejinių metų kulminacija sekmadienį tapo sostinės Šv. Kazimiero bažnyčios 400 metų sukakties iškilmės.

Šventė prasidėjo teatralizuota eisena iš Vilniaus Arkikatedros aikštės į Šv. Kazimiero bažnyčią. Buvo nešama šventojo Kazimiero vėliava, tempiamas simbolinis akmuo prisiminimui prieš 400 metų padėto Šv. Kazimiero bažnyčios kertinio akmens, šimtų vilniečių atvilkto iš Antakalnio kalvų ir su ilgu lotynišku įrašu įmūryto bažnyčios fasade.


Baltijos šalių vyskupai
susitiko Estijoje

Arkivyskupas
Peteris Zurbriggenas
Tartu pasakoja apie Estijos
Katalikų Bažnyčios istoriją

Kaip pranešė Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriatas, balandžio 27-29 dienomis Taline vyko Baltijos šalių Vyskupų Konferencijų V suvažiavimas. Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Skandinavijos katalikų Vyskupų Konferencijų nariai paminėjo Estijos apaštalinės administratūros įsteigimo 80-ąsias metines. Apaštalinės administratūros vadovas yra apaštalinis nuncijus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje arkivyskupas Peteris Zurbriggenas.


Marijos garbinimo keliai Lietuvoje

Šcč. M. Marijos garbinimas
Šiluvoje
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Rašant apie Marijos garbinimą Lietuvoje, tai reikėtų padaryti pačioje Nemuno, Neries ir Šešupės šalyje. Reikėtų aplankyti Marijos šventoves, įsižiūrėti į stebuklinguosius Marijos paveikslus, patyrinėti akmenyse įspaustas Marijos pėdas, drauge su maldininkų miniomis aplankyti Aušros Vartus, Šiluvą, Žemaičių Kalvariją, Pažaislį ir kitas vietas, kur lietuviai daugelį metų nešė ir klojo po Marijos kojomis savo skausmus, sielvartus, maldas ir apžadus. Reikėtų pavaikščioti Lietuvos keliais ir sustoti prie pakelės koplytėlių su Skausmingosios Dievo Motinos statulėle, įsižiūrėti į jos veido išraišką ir bandyti atspėti lietuvio dievadirbio mintį, kurią jis savo kūrinyje norėjo išreikšti. Reikėtų vietoje išgyventi kaimo romantiką su šaltos žiemos ryto Rarotomis, su žydinčio pavasario Gegužinėmis pamaldomis, įsigilinti į šeimos darbo, maldos ir giesmės sutartinę, kai lietuvė motina pradeda savo ryto darbus su giesme „Sveika Aušros Žvaigžde šviesi“ lūpose, dalyvauti vakariniame šeimos susibūrime, kur giedamos giesmės Marijos garbei.


Didysis švietėjas

Nežinomo dailininko tapytas
kun. J.Luckaus portretas

Yra žmonių, kurie išlieka atmintyje visam laikui kaip nepaprastos, kilnios asmenybės. Viena tokių asmenybių – jau per šešiasdešimt metų spinduliuojančių nepaprastu kilnumu yra kunigas ir pedagogas Juozas Luckus. Tai buvo išskirtinis žmogus, sugebėjęs uždegti moksleivių protuose bei širdyse dvasines vertybes: Dievo ir tėvynės meilės idealų, žmonių tarpusavio bendravimo bei etiketo subtilybes. Aš jį prisimenu kaip buvusį mūsų klasės auklėtoją 1941-1942 mokslo metais.


Šimtamečiai medžiai ardo kultūros paminklus

Rūta JONUŠKIENĖ

Aplink bažnyčią atsivėrė
platesnės erdvės

Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia pastatyta 1883 metais. Tikriausiai tuo pat metu buvo pasodinti ir medžiai, per šimtmetį ar daugiau į aukštybes iškilusiais ir su bažnyčios bokštais aukščiu susilyginusiais medžių vainikais dabar juosiantys bažnyčią. Adolfo Streikaus knygoje „Utenos parapija“ rašoma, kad 1873 metais, rūpinantis varpinės statyba (tais metais senoji varpinė nugriuvo), pasinaudota proga ir visas šventorius aptvertas akmenų tvora. Varpinė pastatyta 1876 metais. Ji buvusi vieno aukšto, ir, tik pastačius naują bažnyčią, varpinei pristatytas antrasis aukštas.


Bažnyčia puošiasi nauju rūbu

Taip ji atrodys po rekonstrukcijos

Remontavo, pertvarkė

Kaunas. Vilijampolės gyvenamajame mikrorajone imta rekonstruoti čia esanti Šv. Juozapo bažnyčia. Tokią reikmę padiktavo mūsų gyvenimas, žmonių dvasiniai poreikiai. Iš tiesų dabartinės bažnyčios erdvė sunkiai pajėgia sutalpinti visus čia atėjusiuosius, ypač sekmadieniais, taip pat ir per vadinamąsias sudėtines šv. Mišias, metinių katalikiškųjų švenčių progomis čia būna kone spūstis, ir šiltesniu oru žmonės Šv. Mišiose dalyvauja susėdę lauke ant suolų.


Paminėjo kun. Juozą Zdebskį

Prie kryžiaus kun. J.Zdebskio
gimtojoje Naujienoje
Zitos PALTANAVIČIŪTĖS
nuotrauka

Mindaugai. Gegužės 8 dieną paminėtas iš šios parapijos kilusio kun. Juozo Zdebskio (1929 05 10 – 1986 02 05) 75-asis gimtadienis. Deja, jau aštuoniolika metų šio dvasios didvyrio nebėra tarp mūsų. Jo žvaigždė švytėjo tuo metu, kai Lietuvoje siautėjo ateistai, varžydami ir pažeisdami tikinčiųjų teises.

Šis didis kunigas neužmirštas. Rudaminoje, prie jo kapo, pastatytas paminklas. Naujienos kaime, prie gimtosios sodybos, kunigo Juozo gimimo 70-mečio proga iškilo kompozicija su Rūpintojėliu. Tai buvo padaryta vyskupo J.Žemaičio iniciatyva. Kaimo moterys prie paminklo pasodina gėlių ir stropiai jas prižiūri.


Darni Europos dalelė

Kun. Antanas Mickevičius,
poetė Nejolė Laukavičienė
ir dainininkė Andželika Petrikytė
prie plakato, simbolizuojančio
Europos Sąjungos plėtrą

Kačerginė. Balandžio 30-osios vakarą „Kačergos“ kavinėje, pasitinkant Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą, vyko renginys „Kačerginės bendruomenė – darni ir kūrybinga Europos dalelė“. Pirmiausia surengta viktorina „Per jaunimo kūrybą pažinkime Europą“, taip pat domėtasi, ką jauni ir pagyvenę kačerginiečiai žino apie savo žemyną. Viktorinos dalyviai apdovanoti prizais – Europos Sąjungos vėliavėlėmis ir plakatais. Visus nustebino vyriausias viktorinos dalyvis Juozas Andriulionis, papasakojęs apie Lietuvos buvimo Europos Sąjungoje prasmę. Renginyje kalbėjo Zapyškio, Ežerėlio ir Kačerginės klebonas kun. Antanas Mickevičius, poetė Nejolė Laukavičienė, dainų jos žodžiais padainavo Andželika Petrikytė, šoko KTU studentai Linas ir Vita Daugėlos.


„Bičiuliai“ - geri žmonės...

Benjaminas ŽULYS

Bitininkų suvažiavimo vedėjai
Algirdas Skirkevičius,
Kazimieras Spetyla
ir Jonas Balžekas

Jie vienas į kitą kreipiasi ar kitą pavadina ne vien vardu, bet dar ir - bičiuli, bičiulis. Skamba gražiau, nuoširdžiau. Taip, spausdami vienas kitam ranką, draugiškai tapšnodami per petį, tarpusavyje sveikinosi Lietuvos bitininkų sąjungos nariai, susirinkę į savo suvažiavimą, įvykusį Kauno rajone, Mastaičiuose, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakultete. Sąjungos prezidentas dr. Jonas Balžekas, be kita ko, pastebėjo, kad bitininkai iš šio verslo nepraturtėjo, tačiau ir nenuskursta, nors triūso į bitininkystę reikia įdėti labai daug. O svarbiausia, reikia meilės. Pikto, negero, savanaudžio žmogaus bitės nemėgsta, beje, vargu ar toks geraširdžių bitelių laikys...


Bitininkų dinastija iš Bitininkų gatvės

Bronius VERTELKA

Iš kairės: bitininkai Gintaras,
Onutė, Vytautas ir Viktorija
Balžekai

Vienai Panevėžio rajono Velžio gyvenvietės gatvei suteiktas Bitininkų vardas. Joje yra sodyba, kurioje gyvena vienuolika žmonių ir visi jie nors šiek tiek turi ryšių su bitininkyste. Amžiumi vyriausiam jų Vytautui Balžekui – sausio 1–ąją sukako 80 metų.

Tris kartus kišo galvą į prūdą

Vytauto tėvas buvo žinomas bitininkas Lyduokių parapijoje. Petras Balžekas visada turėdavo apie 20 bičių avilių. Ukmergiškis mėgdavo nuvykti pas kaimynus bitininkus, kad padėtų jiems kopinėti medų. Tada Vytauto tėvas po visą savaitę namuose nepasirodydavo.


Nerizikuokime prarasti ES paramą

Preliminariais Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu tik apie 20 proc. potencialių paramos gavėjų užpildė paraiškas tiesioginėms Europos Sąjungos paramos išmokoms gauti.

Ministras pirmininkas Algirdas Brazauskas ragina žemdirbius suskubti užpildyti paraiškas tiesioginėms išmokoms iki birželio 1 dienos, nes Briuselis terminų tikrai nepratęs. „Norėčiau kreiptis į ūkininkus ir pabrėžti, kad birželio 1-oji yra ta diena, iki kurios reikia paduoti paraiškas tiesioginėms išmokoms. Išmokos - tai lengviausiai gaunamos ES lėšos. Kalbant konkrečiais pavyzdžiais, tarkim, 10 ha turintis ūkininkas turi 7 ha pasėlių, už kurių kiekvieną jis gautų po 300 litų. Jei turimame plote yra pūdymai ar ganyklos, už kiekvieną hektarą būtų galima gauti po 123 litus. Už kiekvieną auginamą galviją skiriami 510 litų, už jo paskerdimą 90 litų.


Sunkiausias Europoje varpas
skambės Rusijoje

Žmonės liečia didžiausią
Rusijoje ir Europoje varpą
Sergijevo Pasade, kuris
netrukus bus užkeltas
į Šv. Trejybės ir Šv. Sergijaus
lauros ansamblio varpinę.
72 tonų varpas pirmą kartą
nuskambės per stačiatikių
Sekmines, gegužės 30 dieną
EPA-ELTA nuotrauka

Viename iš Rusijos vienuolynų, stebint dešimčiai tūkstančių tikinčiųjų, buvo iškilmingai pakabintas sunkiausias Europoje varpas. 72 tonų svorio varpas Sergijevo Pasado (buvusio Zagorsko), svarbiausio Rusijos dvasinio centro, Šv. Trejybės sobore pirmą kartą nuskambės per stačiatikių Sekmines, gegužės 30 dieną. Jo skambėjimas, esant palankioms sąlygoms, turėtų girdėtis už 100 kilometrų, tvirtina Rusijos spauda. Iš viso šeši varpininkai turės įtempti visas jėgas, kad išjudintų daugiau nei dviejų tonų svorio varpo šerdį.


Turino Drobulėje - dar vienas atvaizdas

Turino Drobulės antroji
pusė ir joje įžvelgiamas
veido atvaizdas
EPA-ELTA nuotrauka

Dar vieno vyro veidas šmėkliškai iškilo prieš Turino Drobulės tyrinėtojų akis - kitoje Drobulės pusėje, teigiama Londono fizikos instituto leidinyje „Journal of Optics” paskelbtame pranešime.

Į vadinamąją Turino Drobulę buvo suvyniotas nuo kryžiaus nuimtas Jėzus. Lig šiol antrosios Drobulės pusės niekas netyrinėjo; ji buvo uždengta audeklu, kurį po gaisro 1534 metais nuaudė vienuolės. Pirmą kartą antroji Drobulės pusė buvo atverta 2002 metais, pradedant jos restauravimą.


„Europos tigro“ Šuoliai

Įvairaus lygio teismai, pradedant Vilniaus apygardos administraciniu teismu, baigiant Aukščiausiuoju administraciniu ir Konstituciniu teismais, tiesiog užpilti „sąmokslininkų“ nuskriaustų paksininkų skundais ir pareiškimais. Garsiausi ir geriausiai apmokami advokatai neriasi iš kailio ir tiesiog maudosi piniguose. Mat jų už paslaugas gautus pinigus deklaruoti, kaip kandidato į Prezidento postą, visiškai nebūtina. Liberaldemokratų pirmininkas Valentinas Mazuronis ir šios frakcijos seniūnas Seime Henrikas Žukauskas tvirtai įsitikinę, jog jų patronui bus leista dalyvauti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose ir tam padės teismai. Kaip žinoma, R.Pakso sekėjai, kaip ir pats jų „gelbėjamasis“, visada gyvena tvirtais įsitikinimais: kad jų Prezidentas „padarys tvarką“, kad jis vadovaus dešimt metų, kad jokios apkaltos nebus, kad reikiamų balsų Seime apkaltos iniciatoriai nesurinks, kad Konstitucinis Teismas jį išteisins, kad VRK jį būtinai užregistruos ir pan.

 

 

Piligrimų turizmo agentūra „JUVETURA“

kviečia į poilsines piligrimų keliones

 

gegužės 29 - birželio 5 dienomis.

Maršrutas: Vilnius – Znojimas – Viena – San Marinas – Asyžius – Roma – Vatikanas – Ostija – poilsis prie Tirėnų jūros – Venecija – Znojimas – Vilnius. Išvykstama iš Vilniaus per Kauną, Prienus, Alytų, Lazdijus.

Kaina – 630 Lt.

Birželio 11-13 dienomis.

Maršrutas: Vilnius – Čenstakava – Niepokolianovas (Lenkija) – Vilnius.

Kaina – 120 Lt.

Liepos 2-4 dienomis.

Maršrutas: Vilnius – Niepokolianovas – Lichenis (Lenkija) – Vilnius.

Kaina – 120 Lt.

Liepos 9-11 dienomis.

Maršrutas: Vilnius – Krokuva – Vielička – Lagievnikai – Vilnius.

Kaina – 120 Lt.

 

Vilnius, Bazilijonų g. 3. Tel./faksas: 8-5-2314006 (9-15 val.), 8-5-2645736 (nuo 18 val.), 8-673-38624 (mob.), 8-37-777488, 8-682-04923 (mob.).

 

 

Turizmo agentūra „Titano vartai“

kviečia į piligrimines-pažintines keliones

 

PO KATALIKŲ BAŽNYČIOS ISTORIJĄ MENANČIAS VIETAS ITALIJOJE, ISPANIJOJE IR PORTUGALIJOJE: Čenstakava - Venecija - Paduva - Milanas - Turinas- Monakas - Barselona - Madridas - Avila - Segovija - Lisabona - Fatima - Santjagas de Kompastela - Lurdas - Strasbūras (vienuolika nakvynių viešbučiuose)..

Gegužės 31 – birželio 15 ir spalio 1 – 16 dienomis.
Kaina – nuo 1800 Lt.

Į ITALIJĄ: Venecija - Milanas - Florencija - Roma - Vatikanas - Neapolis - Kaprio sala - Vezuvijus - Pompėja - San Marinas - Čenstakava.

Birželio 19 – 30 ir rugsėjo 11 - 22 dienomis.
Kaina – nuo 1200 Lt.


Skambinkinte: Vilniuje - tel./faks:(8-5)2122344, mob.tel.8-68610113.

Kaune – (8-37) 453039 mob.tel. 8-610 10717.

El.p.: dilka@takas.lt, www.titano.vln.lt.

A.Jakšto g. 9-14, Vilnius

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija