Atnaujintas 2004 gegužės 14 d.
Nr.37
(1240)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dangiškajai Motinai

Gegužės mėnuo yra skirtas Švč. Dievo Motinai garbinti, gražiausiais vardais vadinamai: Aušros Žvaigžde, Dangaus Karaliene, Paslaptingąja Rože ir kt. Bet pats gražiausias, prasmingiausias tau, Marija, tinkantis vardas yra Motina! Ar gali būti gražesnis pasveikinimas Marijai, pradedant gegužės mėnesį, už pasveikinimą paties Dievo. Tas dangaus pasveikinimas buvo ne tik pripažinimas „malonės pilnąja“, bet ir jos išaukštinimas kaip Dievo Sūnaus Motinos. Tu – žmonijos tarpininkė tarp žemės ir dangaus. Tavo gyvenimas gražiai apgiedotas gegužės mėnesio giesmėse, tartum kokiais laipteliais visą mėnesį eitume kartu su tavimi, o Marija! Tu, Gražiosios Meilės Motina, visada meldi amžinąja meilės malda už mus, nuodėmingus ir silpnus, klystančius, ir maldauji Dievo gailestingumo, nušluostydama mūsų ašaras. Mes tiesiame savo rankas į tave, o Motinų Motina, prašydami pagalbos, globos, tikėjimo ir vilties, kad surastume tikrąjį kelią į Dievą. Gera prisiminti tuos gegužės mėnesio tylius vakarus, tas gražiąsias „mojavines“ pamaldas, vykusias kaimuose, kada visi kaimynai susirenka ir meldžiasi kartu, gieda gegužines giesmes, skirtas Dievo Motinai. Buvo papuošiamas altorėlis didesniame kambaryje, kuriame tilpdavo daugiau žmonių. Stalą užtiesdavo balta linine, gražiomis gėlėmis išsiuvinėtais kraštais staltiese. Ant stalo – kryžius, šonuose – žvakės, padėta gražiausių gėlių. Virš stalo ant sienos buvo pakabinamas didelis Švč. Mergelės Marijos paveikslas su angelais, apipintas žaliu vainiku. Altoriaus šonuose buvo žaliuojantys berželiai.

Prie altorėlio, uždegus žvakes, pradėdavome maldą kryžiaus ženklu, paskui giedodavome: „Pavasario žalio takais vėl žengi, žiedais vainikuota didinga, žavi...“. Po to visiems stovint, vienas iš jaunimo skaitydavo skaitinius iš knygelės „Aušros žvaigždė“, skirtus kiekvienai dienai. Po skaitinių atsiklaupus buvo giedama Švč. M.Marijos litanija, vėliau – giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“. Gegužinės pamaldos jungė kaimo žmones maldai, padėjo jaunimui gražiai bendrauti, ugdė meilę giesmei.

Neabejoju, kad ir dabar kai kur kaimo vietovėse tas gražus lietuviškas paprotys dar yra gyvas, kada visi susiburia arčiau namų, sodybose, kad galėtų pagerbti Švč. Mergelę Mariją. O kitur irgi atgaivinkime tokias tradicijas! Juk Marija veikia per mus. Ji veikia mūsų vidaus pasaulį savo maldomis bei dorybėmis, savo perteikiamomis malonėmis, savo auklėjamąja galia, savo, kaip Valdovės, patarimais bei nurodymais. Mes turime sudėti visus savo darbus į Marijos rankas, tai yra veikti kartu su Marija.

Veikti su Marija – viską daryti su Marija. Reikia jai skirti visus veiksmus, atsižadant savimeilės. Juk Marija apvalo širdį savo tyrumu, sukilnina ją ir padaro didžią savo motiniškumu. Todėl turime pavesti jai savo kūną ir sielą, savo vidaus ir išorės gėrybes, taip pat savo praeities, dabarties ir ateities gerų darbų nuopelnus.

Marija, padaryk mus tobulus savuoju šventumu ir meile, juk tiek daug esi išugdžiusi šventųjų Bažnyčioje visais laikais, visose tautose. Geroji Motina, išmokyk mus to gražaus savo gyvenimo, kokį gyvenai su savo Sūnumi, Jėzumi Kristumi, ir šv. Juozapu, duok mums jėgos pakelti šios žemės vargus, nugalėti savyje blogį, pasipuošti dorybėmis, kad būtume verti dangaus, ir nuvesk į dangų, tą amžinosios laimės šalį, pas savo Sūnų Jėzų Kristų, kuris už mus kentėjo ir mirė, kurio išganymo malone mes esame gyvi, kuris gaivina mus šioje vargingoje žemės kelionėje amžinybės viltimi, amžinuoju gyvenimu.

Stefa BANIKONIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija