Atnaujintas 2004 gegužės 14 d.
Nr.37
(1240)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Europos tigro“ Šuoliai

Įvairaus lygio teismai, pradedant Vilniaus apygardos administraciniu teismu, baigiant Aukščiausiuoju administraciniu ir Konstituciniu teismais, tiesiog užpilti „sąmokslininkų“ nuskriaustų paksininkų skundais ir pareiškimais. Garsiausi ir geriausiai apmokami advokatai neriasi iš kailio ir tiesiog maudosi piniguose. Mat jų už paslaugas gautus pinigus deklaruoti, kaip kandidato į Prezidento postą, visiškai nebūtina. Liberaldemokratų pirmininkas Valentinas Mazuronis ir šios frakcijos seniūnas Seime Henrikas Žukauskas tvirtai įsitikinę, jog jų patronui bus leista dalyvauti pirmalaikiuose Prezidento rinkimuose ir tam padės teismai. Kaip žinoma, R.Pakso sekėjai, kaip ir pats jų „gelbėjamasis“, visada gyvena tvirtais įsitikinimais: kad jų Prezidentas „padarys tvarką“, kad jis vadovaus dešimt metų, kad jokios apkaltos nebus, kad reikiamų balsų Seime apkaltos iniciatoriai nesurinks, kad Konstitucinis Teismas jį išteisins, kad VRK jį būtinai užregistruos ir pan. Aišku, paksininkams didelių vilčių šį kartą suteikė Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas grąžinti į darbą R.Pakso bičiulį, nušalintą Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadą generolą Algimantą Songailą ir netgi priteisti jam kompensaciją už „priverstinės pravaikštos“ laikotarpį. Taigi Vidaus reikalų ministerija iš mokesčių mokėtojų kišenės turės sumokėti generolui, pagarsėjusiam savo įtartinais ryšiais su verslininke save vadinančia politine avantiūriste Renata Smailyte ir vykdžiusiam jos įsakymus praleisti per sieną reikiamus asmenis, daugiausia susijusius su Rusijos ir Lietuvos nusikalstamu pasauliu. Reikės sumokėti nei daug, nei mažai – „tik“ po 8460 litų 55 centus per mėnesį kompensacijos.

Nėra nieko stebėtina, kad stambiausi rykliai, jeigu ir pakliūva į teismą, tai bemat išteisinami arba, blogiausiu atveju, gauna juokingas simbolines bausmes, kurių net bausmėmis pavadinti negalima. Todėl visai be reikalo garsusis aferistas buvusio EBSW koncerno prezidentas Gintaras Petrikas spruko už Atlanto. Būtų atsipirkęs lengvu išgąsčiu, kaip ir jo statytinis, buvęs Lietuvos banko vadovas K.Ratkevičius, bendražygiai A.Pašukevičius, R.Armaitis arba G.Petriko kolegės J.Barysienė ir N.Končienė, kuriems kaltinimai iššvaisčius ir pasisavinus per Lietuvos valstybinį (!) komercinį banką daugiau nei 300 mln. litų buvo panaikinti „suėjus senaties terminui“. Iš tokių dalykų galima tik pasakyti, jog Lietuvos teisėsauga savo pasyvumu ir tendencingumu yra bene didžiausia Lietuvos nelaimė, paliečianti kiekvieną pilietį. Bet, atrodo, kad paksininkai nevisiškai pasitiki netgi ir tokiais Lietuvos teisėjais ir tiesiog skundais užtvindė Europos Parlamentą, Europos Komisiją, netgi Didžiosios Britanijos žmogaus teisių gynimo komitetą. Tik vargu ar kreipėsi tuo adresu - geriausia būtų kreiptis į Maskvą. Ten tai jau tikrai įvertins.

Bet ne tai svarbiausia. Suėmus Amerikoje vieną didžiausių Lietuvos aferistų G.Petriką, kai kas iš valdančiosios darbo, doros ir darnos partijos, dabar kitaip besivadinančios, vadų labai sunerimo. Kas atsitiktų, jeigu aferistas būtų grąžintas į Lietuvą ir prakalbėtų. Prakalbėtų ne tik apie tai, kaip jis paleido ubagais pusę Kauno (ir ne tik jo) įmonių darbininkų, bet su kieno žinia ir palaiminimu vykdė savo aferas, kokiai partijai dosniai atseikėjo per 1992 metų rinkimus. Tuomet LDDP vienu šūviu nušovė du zuikius: gavo pinigų ir tuo pačiu tų vargšų apgautų bedarbių balsus. Pastarieji balsavo už buvusiuosius todėl, kad jiems sumaniai buvo iš anksto įkalta į galvas, jog dėl jų visų nelaimių kalčiausi yra ne visokie petrikai, pašukevičiai bei panašūs, o V.Landsbergis ir kiti nepriklausomybės atkūrėjai. Tas pats kartojosi ir per kitus rinkimus, kai „socialiai orientuotą“ valdančiąją partiją finansavo „Lukoil-Baltija“ vadovas Ivanas Paleičikas – partijos vado medžioklių bičiulis. Susidaro įspūdis, jog kuo daugiau aferistų supa įvairaus plauko „gelbėtojus“, tuo daugiau balsų jie surenka per rinkimus. Nes, matant, kokie žmonės ateina į nušalintojo R.Pakso mitingus, aišku, jog tai daugiausia vyresnio amžiaus žmonės, labiausiai išsiilgę prarasto „išvystyto socializmo“ rojaus. Tai yra tie, kurie okupacijos, vadinamojo brandaus socializmo metais aptingo ir apsileido, o atėjus laisvei pasijuto anemiški ir bejėgiai, atsidūrė skęstančiųjų padėtyje, reikalaudami, kad valstybė juos gelbėtų, šelptų dotacijomis. Kitaip tariant, vėl panoro sugrįžti į tuos laikus, buvusį dvasinį gulagą, kuriame juos nors ir varganai, bet šėrė. Nesvarbu, kad atliekomis nuo didžiojo brolio stalo.

Taigi tragiškas homo sovieticus mentalitetas dar ilgai mus persekios. Ypač tuos, nejaučiančius asmeninės atsakomybės, nerodančius jokios iniciatyvos. Jau tik sugriuvus sovietinei imperijai, mokslininkai ir politologai įspėjo, kad laisvės euforija labai greitai praeis. Nes kuo ilgiau žmonės gyveno gulago arba vadinamojo socializmo lagerio sąlygomis, tuo jiems sunkiau tapti laisviems. Tai kartai, įpratusiai socialistiškai vegetuoti, išties labai sunku. Tų žmonių, kurie dar tebesilaiko socializmo dogmų, nedera neapkęsti, vadinti runkeliais – jų reikia gailėtis. Jie, nesuvokiantys laisvės, yra silpni ir nelaimingi žmonės, valstybinės išmaldos prašytojai. Apmaudu ir tragiška, kad teisę į gulagišką pašarą jie bando užtikrinti kelių blokadomis, mitingais. Tai puikiausia terpė įvairaus plauko demagogams ir apsišaukėliams. Labai gaila, jog dabartinėje sudėtingoje situacijoje Vyriausybė neatranda ar nenori atrasti jėgų populizmo politikai atmesti, vengia būtinų, nors ir nepopuliarių sprendimų.

Be to, valdančioji partija ėmusi iš visų tribūnų šaukti, kad tik jos pastangomis Lietuva tapo ne tik Baltijos, bet ir kone visos Europos „tigru“, tačiau labai susinervino, kai neseniai Pasaulio ekonomikos forume buvo paskelbti duomenys, rodantys, kad pagal ekonomikos konkurencingumą Lietuva Europos Sąjungoje nusileidžia daugumai naujųjų ES narių. Labiausiai konkurencinga pripažinta Suomijos ekonomika (5,8 balo), Danijos (5,63) ir Švedijos (5,62). Vidutinis ES šalių ekonomikos konkurencingumas įvertintas 4,97 balo. Pasaulio ekonomikos forume buvo vertinami tokie rodikliai kaip socialiniai skirtumai, efektyvių finansinių paslaugų diegimas, verslo sąlygų gerinimas, informacinės visuomenės kūrimas, rinkos liberalizavimas, Europos Sąjungos lėšų panaudojimas. Lietuva pagal ekonomikos konkurencingumą iš devynių naujųjų ES narių (Kipras nebuvo vertinamas) užima septintąją vietą – 4,05 balo. Ir iš artimiausių kaimynių lenkia tiktai Lenkiją – 3,68 balo. Patį blogiausią įvertinimą Lietuva gavo informacinės visuomenės kūrime – 3,36 balo. Tyrimų duomenimis, labiausiai konkurencinga tarp naujųjų ES narių yra Estijos ekonomika – 4,64 balo. Estija pagal šį rodiklį aplenkė net tris ES senbuves - Italiją (4,38), Portugaliją (4,25) ir Graikiją – (4 balai). Paskelbus tuos duomenis, valdančiosios partijos vadas ir Premjeras netgi labai įsižeidė ir pavadino juos tendencingais bei neatspindinčiais tikrosios padėties.

Kaip matyti iš pastarojo meto Premjero pasisakymų, jis viską žino, ir su juo nesiginčijama. Kitas tiesiog trykštantis optimizmu valdančiosios partijos veikėjas sveikatos apsaugos ministras Juozas Olekas kiek galėdamas stengiasi neatsilikti nuo vado, džiūgauja, kad, nuo gegužės 1-osios įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui, visiems žmonėms, taip pat ligoniams bus labai gerai, nes partija ir Vyriausybė pasirūpino, kad kompensuojamieji vaistai nebrangs, mat visą pridėtinės vertės mokesčių naštą kilniaširdiškai prisiima valstybė. Tačiau jau pirmąją dieną paaiškėjo, kad ministras kalba, švelniai tariant, netiesą. Dabar net sergantieji cukralige privalo primokėti už būtiną jiems insuliną. Tas pats ir su daugeliu kitų kompensuojamųjų vaistų. Negi besidžiaugiantis ministras nežino, kad, pačiais kukliausiais skaičiavimais, per 20 proc. Lietuvos pensininkų neišgali nusipirkti vaistų? Čia, matyt, ir yra tas valdančiosios partijos kasdien deklamuojamas „socialinis teisingumas“.

Tačiau kas laukia jau dabar sergančiųjų ir būsimų ligonių nuo liepos 1-osios, baisu ir pagalvoti. Mat nuo tos dienos blogai pasijutęs žmogus, kviečiantis greitąją pagalbą, gali jos ir nesulaukti, nes apie žmogaus ligą bei jos sunkumą spręs... greitosios pagalbos darbuotojas, kuris atsilieps telefonu! Vargu ar dar galima sugalvoti didesnį absurdą. Tuo labiau kad ministras ir kiti Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai postringauja, jog prie greitosios pagalbos telefonų budės ne gydytojai, netgi ne felčeriai ar medicinos seserys, o kažkieno pagal specialią metodiką parengti asmenys. Kažkodėl Vyriausybės galva, labai supykęs, kad korupcija įtariami Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai buvo trumpam patupdyti į areštinę, nesako nė žodžio dėl tokių naujovių, kurios iš esmės tolygios daugelio ligonių pasmerkimui. Ligoniams nuo liepos 1-osios užkraunamas dar vienas mokestis. Jeigu jūs, pasijutę blogai, nuspręsite pasikonsultuoti su gydytoju telefonu, teks sumokėti 20 litų. Taigi pretendentės į Prezidento kėdę socialinės apsaugos ir darbo ministrės 20 litų padidinta pensija nukeliaus į Sveikatos apsaugos ministerijos kasą.

Diegdami tokį „socialinį teisingumą“ valdančiosios partijos korifėjai, faktiškai pasmerkę pirmiausia pensininkus ir kitus ligonius greičiau nukeliauti į geresnį pasaulį, aiškina, kad daugelyje valstybių jokie vaistai nekompensuojami, o štai Lietuvos „geradariai“ tam reikalui skiria daug milijonų litų. Tačiau nei Premjeras, nei socialinių reikalų ir darbo ministrė bei kandidatė į Prezidento postą V.Blinkevičiūtė, girdamiesi, kad tik jų dėka Lietuvos pensininkai dar vis gauna pensijas, beveik niekada nesako, kokias pensijas gauna Lietuvos ir mūsų artimiausios kaimynės Lenkijos pensininkai. Galima priminti – Lietuvoje vidutinė senatvės pensija – 334 litai, Lenkijoje – 900 litų. Štai ir „Europos tigras“!

Todėl argi galima piktintis, kai nebeišgalintieji nusipirkti pačių būtiniausių vaistų puola visokiausių politinių avantiūristų glėbin. Be to, kyla klausimas: gal tai daroma specialiai pagal kažkokių juodųjų technologijų specialistų iš Maskvos nurodymus?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija