Atnaujintas 2004 gegužės 28 d.
Nr.41
(1244)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Visada žinojo savo šaknis

Arkivyskupo M.Reinio giminaitės viešnagė Lietuvoje

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Dr. A.Vasiliauskienė (kairėje)
dėkoja Vitai Audrai Reinytei
iš JAV už piniginę auką
Arkivyskupo Mečislovo
Reinio fondui

Dievo Tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio vardas vis dažniau sumirga katalikiškos spaudos puslapiuose. Tačiau mažai žinoma apie jo giminaičius. Šįkart ypatinga proga pakalbėti apie Audrą Vitą Reinytę, vyriausiojo Mečislovo brolio Izajošiaus vaikaitę, apsilankiusią Lietuvoje.

Po tėvo mirties ūkiu Madagaskare rūpinosi Izajošius (1864–1923), kuris, vedęs Grasildą Musteikytę (1886–1945), susilaukė trijų sūnų: Antano (1911–1981), Juozo (1913–1941 m. suimtas, išvežtas į Sibirą, ten greitai mirė) ir Jono (1917–1997). Pristatysime jauniausiojo Izajošiaus ir Grasildos sūnaus Jono, kurį arkiv. M.Reinys užrašų knygelėje vadina Jonuku (kad nemaišytų su broliu Jonu (1872–1942), šeimą, apie kurią žinių ir pateikė jau minėta Vita Audra Reinytė.

VDU Medicinos fakulteto studentas Jonas Reinys pirmosios sovietų okupacijos metu buvo suimtas, kalinamas, tačiau jam pavyko pabėgti iš kalėjimo, tad išvengė Sibiro ar dar didesnių nemalonumų. Vokiečių okupacijos metu baigė medicinos mokslus ir, karui baigiantis, iš Kauno su Tėvynės apsaugos rinktine pasitraukė į Vokietiją. Kurį laiką gyveno Liubeke. Čia su medicinos seserimi Bernadeta Račkute (1919–1998) sukūrė šeimą. Bernadeta (gimusi Kretingoje, augo Vilniuje) į Vakarus pasitraukė su motina Konstancija Matulaitiene, patėviu Broniumi Matulaičiu ir jau ištekėjusiomis vyresnėmis seserimis: Koste Garbauskiene (jau mirusi Niujorke) ir Irena Krasauskiene (gyvena Čikagoje). Vokietijoje, Liubeke, Jonui ir Bernadetai 1946 m. rugpjūčio 25 d. gimė sūnus Jonas.

Draugams atsiuntus iškvietimą, šeima galėjo išvykti į Ameriką. Apsigyveno Čikagoje, Rozelendo (Roseland) rajone, kuris priklausė Visų šventųjų parapijai. Kad galėtų dirbti pagal specialybę, Jonas turėjo anglų kalba perlaikyti medicinos egzaminus, patvirtinančius kvalifikaciją. Gavęs dokumentą, dirbo bendrosios praktikos gydytoju Midway klinikose (Midway vietovė – tai senasis mažas Čikagos oro uostas) pas gydytoją Viktorą Dubinską, be to, turėjo ir savo kabinetą. Šeima susilaukė dar dviejų vaikelių: 1957 m. balandžio 22 d. gimė Grasilda, 1961 m. rugsėjo 15 d. – Vita Audra. Vita prisimena gražią ir didelę lietuvių koloniją, šeštadieninę lituanistinę mokyklą, kurioje dirbo Petraitienė, Nijolė Sparkytė bei kiti mokytojai. Prisimena parapijoje dirbusius kunigus: Lukošių, Auglį, Kelpšą, seselę kazimierietę Alfonsą.

Tačiau vienai kitai lietuvių šeimai išsikėlus į naujesnius, geresnius rajonus, jų namus pradėjo įsigyti juodaodžiai, ir ramus lietuviškas rajonas pradėjo virsti triukšmingu, netvarkingu rajonu. Lietuviai iš jo pradėjo keltis kitur. 1970 metais Reinių šeima taip pat pardavė savo namą ir, palikę Rozelendo rajoną, išsikėlė į Oak Lawn. Teko atsisakyti Rozelende turėto kabineto. J.Reinys ir toliau dirbo pas gydytoją V. Dubinską. Oak Lawn gyveno apie 25 metus. Po Joną ištikusio insulto, tėvus pasiėmė globoti dukros Grasildos šeima. J. Reinys, tapęs invalidu, daug metų sirgo – mirė 1997 metų sausį iškankintas vėžio. Po pusantrų metų, 1998 m. rugsėjo 11 d., mirė ir Bernadeta.

Jono ir Bernadetos sūnus Jonas gyvena Vokietijoje, dirba chirurgu. Žmona Irmgard Maul –vokietė, mokytoja. Vaikų nesulaukė.

Grasilda Reinytė magistro laipsniu baigė aukštesniuosius biologijos mokslus, dirba pas lietuvius jėzuitus Čikagoje. 1984 metais su Gyčiu Petkumi (akcijų specialistas, dirba finansų biržoje) sukūrė šeimą, augina tris vaikus: Antaną (šiemet birželį jam sukaks 18 metų. Jis baigia Šv. Ignaco jėzuitų gimnaziją ir stos į universitetą), Kristiną (metais jaunesnė už Antaną, mokosi gimnazijoje Lyons Township, trečioje klasėje) ir Julytę (šiemet sukaks 13 metų, mokosi Šv. Pranciškaus Ksavero mokykloje).

Jauniausia Jono ir Bernadetos Reinių dukra – Vita Audra 1983 metais Čikagos Šv. Pranciškaus Ksavero universitete baigė gailestingųjų seserų mokslus. Pastaruoju metu dirba Čikagos priemiestyje, ligoninės operaciniame ortopediniame skyriuje.

Vita prisimena, kad jos tėvelis dirbo su ateitininkais – ateitininkų medikų organizacijoje. Mama, nuvykusi į Ameriką, augino vaikus ir rūpinosi šeima, į visuomeninę veiklą neįsitraukė, tačiau šeimą išaugino lietuvišką.

Vaikai žinojo savo šaknis, giminę. Jų namuose kabėjo dailininko Rūgštelės nutapytas arkiv. M.Reinio portretas, kuris jau senokai atvežtas į Lietuvą. Tėvas pasakojo apie savo dėdę arkivyskupą Mečislovą, sovietų suimtą už katalikišką veiklą ir sovietiniuose kalėjimuose nukankintą. J.Reinys iš Lietuvos sugebėjo išsivežti ir kelias šeimos nuotraukas, tarp jų ir arkiv. M. Reinio, motinos Grasildos su trimis sūnumis ir dar kelias, kurias gal greitai išvysime laikraščio puslapiuose (Vita pažadėjo atsiųsti nuotraukų kopijas), kaip ir seselės kazimierietės Mersedes Čikagos bažnyčioje nutapytą M.Reinio freską, kurios nuotraukos irgi nekantriai lauksime.

Prieš išvykstant į Ameriką, Čikagoje mokęsis kun. Gediminas Jankūnas Vilniaus pedagoginiame universitete suorganizavo dviejų Dievo Tarno M.Reinio giminaičių - akademiko Algirdo Gaižučio ir V.A.Reinytės bei šių eilučių autorės, tyrinėjančios arkivyskupo gyvenimą ir veiklą, susitikimą. Susitikimo metu viešniai įteikiau keletą M. Reinio paveikslėlių su malda bei kelias Utenos „Indros“ išleistas knygeles, pluoštelį laikraščių su straipsniais apie arkiv. M.Reinį. V.A.Reinytė pasidžiaugė puikia knygos kokybe, pageidavo, kad kuo daugiau jų patektų į Ameriką, kur mielai ją platintų. Vitai buvo kalbėta apie arkiv. M.Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos veiklą, kaupiamas lėšas fondui. Viešnia į Fondo aukų dėžę už paveikslėlius bei knygas paprašė įmesti 100 litų.

Akademikas A.Gaižutis kalbėjo apie Vilniaus pedagoginiame universitete planuojamą įkurti arkivyskupo M.Reinio centrą – tačiau tokio centro kūrimą turėtų palaikyti bei paremti ir užsienio lietuviai, kurių vardus būtų galima įamžinti specialioje lentoje.

Kalbėta apie asmenis, daug nuveikusius ir tebedirbančius įamžinant arkiv. M.Reinio vardą. Ne kartą kalboje minėtas Daugailių parapijos klebonas garbės kanauninkas Petras Baltuška, Utenos dekanas kun. Saulius Kalvaitis ir diakonas Andrius Šukys, rajono meras Alvydas Katinas, arkiv. M. Reinio įamžinimo ir atminimo komisijos pirmininkas Vidmantas Valinčius, mokytoja Rita Jurkevičienė, visų renginių neoficiali koordinatorė Zita Mackevičienė ir kt. Kalbėta apie artimiausius arkiv. M.Reiniui įamžinti numatytus renginius: paskaitas, pokalbius, konferencijas, publikacijas periodikoje bei mokslinius straipsnius, parodas bei perspektyvinius planus.

Arkiv. M.Reinio giminaitė V.A.Reinytė dėkojo už atliekamus darbus ir mielai pažadėjo ieškoti mecenatų. To nekantriai lauks visi Arkivyskupo M.Reinio atminimo įamžinimo ir pagerbimo komisijos bei Arkivyskupo M.Reinio fondo nariai.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija