|
Švytuoklės nelaukiame,
bet gal ji galėjo būti?
Per ketverius Lietuvoje vykusius rinkimus džiaugėmės švytavimu, kartais liūdėjome, bet bent jau ateitį žinojome: kurie vienąkart laimėjo, kitąkart pralaimės. Taip po Sąjūdžio atėjo komunistai. Po komunistų atėjo Tėvynės sąjunga, tiesa, infiltruota ir prielipais apkabinėta, bet vis viena jos vardu Tėvynės sąjunga. Pabuvo ji ir apsimetėliai jos vardu, o po to vėl sugrįžo komunistai kuo įvairiausiais pavadinimais. Jeigu tęstųsi švytuoklės dėsningumas, dabar ramiai lauktume TS atėjimo, tik vienu besirūpindami, kad kuo mažiau jai liktų prielipų ir infiltratų.
Tačiau dabar švytuoklės nelaukiame. Tikimės ir norime, kad tik pasiliktų TS bent kiek žymia opozicija, kad visiškai neišnyktų iš visų ir visokių renkamų postų, kaip ne vienai tikrai ar tariamai dešiniajai partijai atsitiko. To norime ir tikrai nemanome, kad šitas noras yra per daug kuklus.
Iš kur toks kuklumas ir ar jis yra pagrįstas? Be abejo, taip. Mes instinktyviai jaučiame, kad visuomenė grįžo į savo įprastą būseną. Ją buvo išklibinęs Sąjūdis ir tada švytuoklė judėjo pirmyn atgal. Dabar apsistojo. Visuomenė rami, nes ją valdo komunistai. Jie blogi, bet yra įprasti. Daugybė jų pavadinimų visuomenės netrikdo. Ji jaučia esmę, o ta esmė yra prievarta ir melas. Šitiems dalykams visuomenė nusilenkia. Į Sąjūdį dėmesio nebekreipia, nes jis yra kitoks. Pati pakilti savyje neranda jėgų, tikriausiai ir neieško. Švytuoklė sustojo ilgam, tik melas ir prievarta vis kaitalios savo pavidalus.
Gal ne visai tikras tas švytuoklės sustojimas, nes ir kitokių požymių yra prielipai ir infiltratai Tėvynės sąjungai tebekuriami. Panašu, kad tokia ryški priekaba yra Uspaskich prie Auštrevičiaus, o susiklijavę, jeigu vien Uspaskich be savų rinkėjų prie TS prikibs, jie darytųsi jai svetimkūnis. Ir daryk išvadą, kad nori: ar čia dėl to, kad TS kokia žymesnė pergalė laukė, ar tai tik begalinis meluotojų atsargumas?
Visuomenė miega, o prievartos ir melo kūrėjai elgiasi kitaip: vien dėl atsargumo infiltruoja kilti galinčias jėgas, kad būtų užtikrinti, jog jokiomis sąlygomis negalės jiems būti kokio nors pasipriešinimo.
Gražina TRIMAKAITĖ
Marijampolė
© 2004 "XXI amžius"
|