Atnaujintas 2004 birželio 2 d.
Nr.42
(1245)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Spragos Konstitucijoje

Teko aktyviai sekti prezidento Rolando Pakso apkaltos procesą. Mes Amerikoje irgi turėjome dvi tokias apkaltas.

Pašalinti prezidentą Paksą prireikė daugiau nei penkių mėnesių. Seimui teko apklausti šimtus liudininkų ir prašyti Konstitucinio Teismo pagalbos. Darbas buvo atliktas labai rimtai. Trys svarbiausi kaltinimai teigia, kad Prezidentas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, suteikdamas J. Borisovui pilietybę, atskleisdamas Z.Borisovui valdžios paslaptį, kad saugumas klausosi jo telefoninių pokalbių, ir darydamas spaudimą sprendžiant privačius turto reikalus. Čia R.Paksas buvo suinteresuotas, kad dauguma bendrovės „Žemaitijos keliai“ akcijų patektų jo patikimiems valstybės valdininkams.

To siekdamas R.Paksas per telefoninius pokalbius su savo buvusios bendrovės „Restakas“ direktoriumi A.Drakšu nagrinėjo, „kaip užvaldyti bendrovės „Žemaitijos keliai“ akcijas ir kaip priversti tos bendrovės akcininkus jas parduoti“. Pastabose aiškinama, kad bendrovė numato Rusijoje milžiniškus kontraktus ir kad bendrovės akcijomis yra suinteresuoti pirmieji valstybės asmenys.

Saugumas užregistravo, kad R.Paksas turėjo su A. Drakšu 83 tokius pokalbius, o A. Drakšas tuo klausimu turėjo 630 telefoninių pokalbių su buvusios R.Pakso Vyriausybės susisiekimo ministru G. Striauku. (Žinios paimtos iš 2004 m. vasario 27 d. „Drauge“ išspausdinto A. Škiudaitės pasikalbėjimo su Seimo Specialiosios tyrimo komisijos nariu Jurgiu Razma.)

Tie trys punktai aiškiai parodo, kad prezidentas R.Paksas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Pagal tuos punktus R.Paksas buvo pašalintas iš Prezidento pareigų.

Kiti trys apkaltos punktai teigė, kad Prezidentas nesuderino privačių ir viešųjų interesų, diskreditavo valdžios autoritetą ir nesiėmė veiksmų užkirsti kelią savo patarėjų neteisėtiems veiksmams.

Rimčiausias kaltinimas buvo, kad R.Paksas su savo patikėtiniu A. Drakšu planavo spaudimu bendrovės „Žemaitijos keliai“ akcininkus priversti parduoti savo akcijas, kurias buvo suinteresuoti nupirkti „pirmieji valstybės asmenys“. Toks neetiškas elgesys nesiderina su aukščiausias valstybės pareigas einančiu asmeniu, tad Seimo Apkaltos komisija priėjo išvadą, kad R. Paksas netinka būti Lietuvos Prezidentu, ir jį pašalino.

Vis dėlto, mano nuomone, didžiausia R.Pakso kaltė yra didelės pinigų sumos priėmimas iš svetimos valstybės piliečio J.Borisovo. Oficialiomis žiniomis, R.Paksas gavo iš J.Borisovo 1 mln. 200 tūkst. litų. Pagal dienraščio „Lietuvos žinios“ 2003 metų lapkričio 26 dienos pranešimą, J.Borisovas yra išmokėjęs R.Paksui 2 mln. 500 tūkst. JAV dolerių. Kadangi nei Lietuvos Konstitucija nei kiti įstatymai neapibrėžia, kokią sumą kandidatas į Prezidento postą gali iš atskirų aukotojų paimti rinkiminei reklamai, tad tas klausimas apkaltoje nebuvo keliamas. Vadinasi, kandidato papirkimas Lietuvoje yra legalus. Kad tam užkirstų kelią, turėtų būti Konstitucijoje ar atskiru įstatymu apribojama suma, kurią kandidatas į Prezidento postą ir kiti asmenys, kandituojantys į aukštus valdžios postus, gali priimti iš atskiro asmens.

Kiek teko pastebėti žiniasklaidoje, J.Borisovas nėra toks turtingas, kad galėtų mėtyti milijonus už dyką. Jis R.Paksui paaukojo rusų valžios pinigus. Aukotojas, skirdamas tokią sumą pinigų, nori gauti kokį nors atpildą. Ir pagal sutartį R.Paksas J.Borisovui pažadėjęs tokių neįtikėtinų dalykų: paskirti jį savo patarėju, pakelti į generolus, išpirkti „Avia Baltikos“ skraidymo mokyklą, taip pat atlikti kitus reikalavimus, kurių R.Paksas, kaip Lietuvos Prezidentas, nebūtų galėjęs įvykdyti.

Tokioje didelėje ir turtingoje valstybėje kaip Amerika atskiras asmuo negali daugiau nei du tūkstančius JAV dolerių paaukoti kandidatui į prezidentus.

Teko stbėti JAV prezidentų Ričardo Niksono ir Bilo Klintono apkaltas – impičmentus (angl. - impeachment). Prezidentas R.Niksonas buvo kaltinamas, kad, jam žinant, Respublikonų partijos aukšti pareigūnai suorganizavo įsilaužimą į Demokratų partijos būstinę, ieškodami kokių nors Demokratų partiją inkriminuojančių dokumentų. Įsiveržėliai buvo užklupti nusikaltimo vietoje ir dėl to nusikaltimo aukštiems demokratų partijos pareigūnams buvo iškeltos kriminalinės bylos, o prezidentui R.Niksonui pradėta pašalinimo procedūra. Nors nebuvo įrodyta, kad prezidentas apie tą įsiveržimą žinojo (nes buvo įrodyta, jog tą įsiveržimą organizavo aukšti Respublikonų partijos pareigūnai), etiketas reikalavo, kad prezidentas atsistatydintų. Tą R.Niksonas po ilgų debatų Kongrese ir asmeninių svarstymų ir padarė.

Ne mažiau skausmingas buvo ir prezidento B.Klintono apkaltinimas. Jis buvo kaltinamas, kad būdamas vedęs turėjo nelegalių santykių su kitomis moterimis. Kongrese apkaltos procedūra tęsėsi beveik metus ir visiems nusibodo klausytis tų kaltinimų. B.Klintonas nebuvo nubaustas ir baigė savo antrąjį terminą. Nepaisant, kiek tai valstybei kainavo, procesas buvo reikalingas, kad parodytų amerikiečių tautai ir visam pasauliui, jog prezidentas turi laikytis moralinių dėsnių. Vis dėlto respublikonai darė didelę klaidą, kad tęsė apklausą taip ilgai. Juk jie turėjo žinoti, jog demokratai balsuos prieš apkaltą, ir galėjo procedūrą pagreitinti. Šiuo atveju Lietuvos Seimas padarė teisingiau. Seimo nariai, darydami išsamią ir ilgą apklausą, maždaug žinojo, kad surinks mažiausiai 85 balsus.

Mums visiems turėtų būti aišku, kad asmuo, kuris ėmė tokias dideles pinigų sumas iš svetimos valstybės piliečio ir darė kitus veiksmus, nesuderinamus su Prezidento garbe, negali būti Prezidentu, ir jam turi būti užkirstas kelias vėl kandidatuoti. Demagogas, toks kaip Hitleris ar R.Paksas, gali suvedžioti neprityrusios demokratijos balsuotojus, bet tą klausimą turi progos teisingiau išspręsti daugiau išsilavinę žmonių išrinkti atstovai. Amerikos gyventojai daugiau įpratę atskirti pelus nuo grūdų. Jie paprastai pasirenka gana tinkamus kandidatus. Taip šiais metais demokratai iš dešimties kandidatų, manyčiau, pasirinko geriausią. Dabartinis respublikonas prezidentas Džordžas Bušas yra aukštai vertinamas kaip ryžtingas kovotojas prieš teroristus.

Dr. Petras I. JOKUBKA

Pete Beach, JAV

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija