Atnaujintas 2004 birželio 18 d.
Nr.46
(1249)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Dievo suburti piligrimai

 Šiauliai. Birželio 9 dienos pavakare šiauliečiai rinkosi miesto pakraštyje, kad visi kartu pasitiktų iš Kuršėnų ateinančius piligrimus. Susitikimas simboliškai įvyko ant Šiaulių miesto ribos, ties užrašu „Šiauliai”.

Piligriminę kelionę žmonių grupelė, vadovaujama Gintaro Naudžiūno, pradėjo gegužės 30 dieną Klaipėdos Šv. Kazimiero bažnyčioje šv. Mišiomis. Tai maldos ir atgailos kelionė nešant kryžių pėsčiomis iš Klaipėdos į Vilnių. Ji organizuojama šventojo Lietuvos globėjo Kazimiero jubiliejinių metų proga. Keliauninkus vienija permaldavimo ir atsiteisimo Dievui intencija už mūsų nuodėmes ir už taiką ir ramybę Lietuvoje.

Šiaulius maldininkai pasiekė vienuoliktą savo kelionės dieną. Susitikimas su šiauliečiais buvo šiltas ir bičiuliškas. Apsikeitę sveikinimo šūksniais bei šiltais žvilgsniais, pakeitęs kryžiaus nešėjus, maždaug keturiasdešimties žmonių būrelis patraukė Šiaulių Katedros link. Stebino jau vienuolika dienų keliavusių ar šiek tiek vėliau (Palangoje, Žemaičių Kalvarijoje bei kituose miesteliuose) prisijungusiųjų sparti eisena, žvalumas, energija. „Esam Dievo suburtieji”, – patikėjo paslaptį jau vienuoliktame žygyje dalyvaujanti piligrimė. Eidami Šiaulių miesto gatvėmis, maldininkai kalbėjo rožinį, giedojo giesmes, ragino prisijungti pėsčiuosius, linkėdami jiems Dievo palaimos, ramybės, dalydami šventus paveikslėlius. Viena iš eisenos dalyvių, prisiminusi 130 dienų kelionę į Romą, prasitarė, jog būtent čia, einant kartu su visais, ir yra jos gyvenimas, jos laimė. Palangoje prie eisenos prisijungusi kaunietė sakė, jog prieš kelionę jautusi nenumaldomą trauką. „Turbūt iš Dievo”, – pridūrė su įsitikinimu. Miesto prieigose keliauninkus sutikusi ir kartu patraukusi šiaulietė negalėjo atsistebėti: „Stebuklas, atvažiavau tik sutikti. Net negalvojau kartu eiti, nes labai prastai jaučiausi. O dabar einu ir taip gerai jaučiuosi... Taigi paskui Marijos paveikslą einu...”. „Mus Marija subūrė”, – prisiminusi pirmąjį 1998 metų žygį, džiaugėsi klaipėdietė.

Prie Šiaulių Katedros vartų piligrimus pasitiko dar vienas būrelis šiauliečių, keli iš jų nesidrovėdami braukė ašaras, matydami tokį iškalbingą tikėjimo, pasiaukojimo ir meilės Dievui liudijimą.

Katedroje šv. Mišias aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Ganytojas nuoširdžiai pasveikino keliauninkus bei pakvietė visus kartu pasimelsti, kad Viešpats suteiktų stiprybės pabaigti pradėtą kelionę.

Savo pamoksle ganytojas pastebėjo, jog šis piligriminis žygis simbolizuoja kelionę į Amžinojo Tėvo namus, į pažadėtąją žemę. „Ši kelionė – tai truputėlis ryžto, aukos dvasios. Svarbiausia – mūsų nusižeminimas. Eidami šiuo keliu, žvelgdami į kryžių, mokomės mylėti ir kentėti Kristuje, – kalbėjo Šiaulių vyskupas. – Po kelionės stengsitės dar labiau mylėti žmones ir Dievą, dar arčiau eisite prie kitų su meile”. Pamokslą baigė paraginimu: „Žvelgdami į kryžių, semkimės stiprybės šiai kelionei ir kelionei į Amžinojo Tėvo namus”.

Po Mišių savo dėkingumą vyskupui už paramą gėlėmis išreiškė eisenos dalyvė Birutė Žemaitytė. Ji džiaugėsi, jog, tik įėję į Šiaulių vyskupiją, pasijuto lyg namuose. „Kažkas šilta, gražu, miela, kaip ir jūsų vyskupas. Turbūt jo gerumas persiduoda visai vyskupijai”, – neslėpė dėkingumo viešnia.

Piligrimų sutikimą Šiauliuose suorganizavusi Katalikių moterų draugijos vadovė Janina padėkojo šiauliečiams, kurių namuose po šiltos pirties ir sočios vakarienės keliauninkai galėjo pailsėti iki ryto. Ji siūlė rodyti svečiams ne namų grožį, bet šilumą.

Kitą, birželio dešimtosios, rytą po rytinių šv. Mišių, piligrimai tęsė savo žygį, pasukdami į Kryžių kalną. B.Žemaitytė pastebėjo, jog tai simboliška, kad jų nešamas kryžius, pabuvęs Romoje ir palaimintas popiežiaus Jono Pauliaus II, keliaus į Kryžių kalną. „Deja, negalės ten pasilikti, nes jis – keliauninkas”.

Nelengvo kryžiaus svorį teko pajusti ir Šiaulių vyskupui. Nešdamas jį kartu su kitais maldininkais, ganytojas palydėjo piligrimus į tolesnę „meilės mokymosi” kelionę. Vyskupo palaiminti, šiauliečių išlydėti, piligrimai pasuko į Kryžių kalną. Jų laukia dar dvidešimt keturios išmėginimų dienos.

Inesė RATNIKAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija