|
Neišduokime tėvynės
1991-ųjų sausį Lietuva, paaukojusi pačius mylimiausius savo vaikus, iškovojo nepriklausomybę. Tokia brangia gyvybės kaina pasiekusi laisvę, mūsų tauta pasirodė jos neverta, nes nesugebėjo jos branginti ir saugoti. Netgi Lietuvos himno (kuris buvo giedamas per radiją kiekvieną rytą iki tampant Seimo pirmininku A.Paulauskui) mažai kas pasigenda. Nesugebėjo įvertinti savo patriotų, tikrųjų vadų, kurie atvedė į trokštamą nepriklausomybę. Pastūmę į šalį gerbiamą prof. V.Landsbergį (kurio išminties ir diplomatinio talento jėga Rusija turėjo pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir be kraujo praliejimo išvesti okupacinę armiją, kurio milžiniškų pastangų dėka mes atėjome į Europos Sąjungą ir į NATO), išsirinko vadais tuos, nuo kurių ką tik išsivadavome.
Visų pirma pirmuoju Prezidentu išrinkome A.Brazauską, kuris, kaip ir kiti komunistai, netroško nepriklausomybės: jo nebuvo Baltijos kelyje, nebuvo nei parlamente, kai rusų tankai šturmavo jį; užtat jis ir K.Prunskienė lankėsi Maskvoje prieš šv. Kalėdas kalbama, kad jie atvedė tankus į Lietuvą. Panašu, kad tai tikras faktas.
Todėl nėra ko stebėtis, jog komunistai darė viską, kad žmonės imtų neapkęsti nepriklausomybės, o ypač V.Landsbergio, kuris laikomas jos simboliu. Buvo sugalvota daug nesąmonių. Bet, kas yra skaudžiausia, žmonės tuo patikėjo. Nėra ko stebėtis: A.Brazausko žmonės prichvatizavo kolchozų turtą, įmones, gamyklas. Lietuvos kapitalas atsidūrė komunistų rankose. Valdininkai, radijas, televizija, spauda (iš pastarųjų buvo išstumiami doriausi žurnalistai) ėmė tarnauti jiems, nes nuo jų priklausė. Direktoriai, visokie vadovai buvo irgi komunistams savi žmonės, naujus kadrus pasirinkdavo pagal savo ideologiją.
Akivaizdus pavyzdys B.Rupeika. Jam suteikta privilegija radijuje du kartus per dieną veikti žmonių protus. Labai gudriais raizgalais (čia, matyt, ir pasitelkti poetai, ir nepakeičiami bendradarbiai, kaip Mackevičiūtė ir M.Rastenis. Kartais jie labai atsargiai pacituoja kaip pranašą Arvydą Juozaitį, o juk jis buvęs A.Paulausko psichologas, vėliau A.Brazausko patarėjas. Taip ir išlenda yla iš maišo A.Brazausko ir A.Paulausko darbuotojų balsai. Dar, žiūrėk, išgirsti per radiją tėvo Stanislovo balsą, liaupsinantį V.Uspaskich (kuris pastatė namus tėvui Stanislovui) bei A.Brazauską. Ir pasimeti (toks geras žmogus V.Uspaskich, o koks nuostabus tas A.Brazauskas, su kuriuo ir taurelę išmeti, kuris man pinigų dovanojo...). Bet budrus žmogus jau ima susivokti. Tėvas Stanislovas, matyt, tarnauja komunistams, o ne Dievui. Kodėl jis Santuokos sakramentą suteikia ir išsiskyrusiems (o Biblijoje pasakyta: Ką Dievas sujungė, žmogus neišskiria; jeigu žmogus jau kartą bažnyčioje tuokėsi, antrą kartą to paties kunigas negali sutuokti)?
Taip ir kvailinami žmonės. Tai, žiūrėk, ekstrasensę (liaudiškai raganą) parodė per televiziją: atseit moteris turi laimėti Prezidento rinkimus. Panašiai Kašpirovskis paveikė žmonių smegenis prieš rinkimus Rusijoje.
Atkreipiau dėmesį į tai, kad tie kunigai, kurie stengiasi įtikti Dievui, o ne valdžiai, yra jos nemėgstami. O kai komunistams reikia savo tikslą pasiekti, kreipiasi į autoritetingiausius kunigus, arkivyskupą, kad palaimintų juos, jų partijų vėliavas (taip elgėsi R.Paksas, V.Uspaskich). Ačiū Dievui, kad turime tokius Dievo tarnus kaip monsinjorą A.Svarinską, arkivyskupą S.Tamkevičių ir daugelį kitų, nepardavinėjančių savo sąžinės šviesuolių.
Man gaila tų naivuolių, kurie ilgisi sovietmečio. Jie matyt, turėjo šiltas vietas, buvo gerai apsirūpinę materialinėmis vertybėmis. Bet reikia priminti tiems (kuriems materialinės gerovės svarbiau už viską), kad reikia mąstyti ne pilvu, bet smegenimis. Gyvenimas pilvui neturi užgožti dvasinių vertybių. Būtent sovietmečiu ateistinis auklėjimas naikino žmonių sielas, dvasingumą, sąžiningumą, tikrąją meilę, užuojautą silpnesniam. Tai sovietinio gyvenimo padariniai. Iš to kyla smurtavimas, žmogžudystės melas, įteisinta prostitucija (dabar žaismingai vadinama seksu), vagystės. Tuo užsiima pati valdžia: apvaginėja žmones, nesuteikia darbo vietų (gerai mokamos tik saviems); uždarinėja poliklinikas, ligonines. Pamenu, kaip Naujoji sąjunga (A.Brazausko ir A.Paulausko partijų junginys) kvietė balsuoti už ją: jūs nusipelnėte gyventi geriau. Jų pažadai buvo apgaulingas melas. Įdomu, kad Naująją sąjungą kažkada laimino V.Adamkus. Jis ir R.Paksą kurį laiką globojo.
Valdant trims komunistams, R.Paksui, A.Brazauskui, A.Paulauskui, buvo imtas vykdyti pensininkų, ligonių, mažiausiai pasiturinčiųjų naikinimas, t.y. genocidas. Sunegalavus širdžiai, tave artimieji atveža į konsultacinę polikliniką, o registratorė sako: talonas tik po dviejų mėnesių. Negali laukti kreipkis į privatų kardiologą. Ten mokėk 170 Lt. Neturi nieko negalės padėti. O kiek dar kainuoja įvairūs tyrimai.
Daug lupa kadastro tarnybos, kai reikia parduoti visai mažą žemės sklypelį, esantį tolimame kaime; ir už pažymą, ir už tai, kad ji galiotų, dar papildomai mokėk bankui.
Dar grįžkime į ankstesnių rinkimų laikotarpį. Kas papirkinėjo, kieno partijos papirkinėjo, kas nusikalto teisingumui? Kieno rankose Lietuvos pinigai? Kodėl A.Brazauskas leido V.Uspaskich skirti savo verslo įmonėms vos ne 20 proc. visai Lietuvai skirtų SAPARD lėšų? Kodėl dabar J.Borisovo ir R.Pakso liberalai demokratai (taip susikompromitavę) veržiasi valdžion? Kad pasisavintų ES pinigus, skirtus Lietuvai.
Visa politinė situacija verčia manyti, kad kai kurie R.Pakso, A.Brazausko ir A.Paulausko nesutarimai tik vaidyba. Visi jie yra paklusnūs ir pavaldūs Maskvai, kurie labai niršta dėl Lietuvos įstojimo į ES ir NATO. Ir darys viską pačių ištikimiausių Maskvai komunistų rankomis per J.Borisovą ir V.Uspaskich, R.Paksą, jų rėmėjus R.Pavilionį, J.Veselką, V.Petkevičių, V.Šustauską, A.Terlecką, V.Mažoną, kad tik pakenktų Lietuvos nepriklausomybei.
Ateinantys rinkimai labai įpareigojantys. Jeigu mums brangi tėvynė, jos laisvė ir jos ateitis, turime labai rimtai susimąstyti, nes nuo mūsų balsų priklausys kiekvieno iš mūsų ir mūsų vaikų ateitis. Balsuodami už komunistus ir jų rėmėjus, išduosime tėvynę.
Ona KRIKŠČIONIENĖ
Panevėžys
© 2004 "XXI amžius"
|