Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rinkimai įvyko, rinkimai dar bus

Ar rinkimų rezultatai teisingi? Ar rinkėjas gali būti tikras, kad jo paduotas biuletenis bus įtrauktas į rinkimų rezultatus? Ar jis vertinamas kaip rinkėjas? Gal jis tik įsivaizduoja, kad jo balsas sprendžia valstybės valdymo reikalus? Ar rinkėjas, balsavęs tiksliai pagal Rinkimų įstatymą, gali būti tikras, kad jam pavyko pareikšti savo valią kurios nors partijos ar jos nario (kandidato) atžvilgiu? Ar Z.Vaigauskas teisus, teigdamas, kad Rinkimų įstatymų pažeidimų nebuvo? O gal jis per ilgai vadovauja rinkimams?

Klausimai atrodo keisti, jų nemažai. Galėtų būti ir dar daugiau. Matyt, per rinkimus yra daug netvarkos. 2004 m. birželio 13 d. 16 val. Viena Marijampolės rinkimų apylinkė. Kartu su žmona atvykome atlikti savo pilietinę pareigą – rinkti Respublikos Prezidentą ir atstovus į Europos Parlamentą. Kai žmonai padavė rinkimų biuletenius, aš, pažvelgęs į juos, nustebau ir paklausiau: „Kokius popierėlius duodate“? Man patarė nereikšti pretenzijų. Tada aš pakartotinai paklausiau: „Kodėl biuleteniai neantspauduoti šios apylinkės spaudu?“ Pasirodė, kad visas (ar beveik visas) pakelis neantspauduotas. Prie kito stalelio – irgi kažkas panašaus. Buvo griebtasi skubiai dėti spaudus. Taigi ant stalų – negaliojantys biuleteniai. Kiek jų patiklūs rinkėjai sumetė į urnas? Todėl, gerbiami rinkėjai, nesistebėkite mano pateiktais klausimais. Vėliau klausiau daugelio rinkėjų ir net kai kurių partijų lyderių – ar jie gavo galiojančius biuletenius? Jie tiksliai negalėjo atsakyti, nes nežinojo. Rinkėjai pasitikėjo rinkimų komisijų nariais, išdavusiais biuletenius, ir nekreipė dėmesio į tai, ar biuleteniai antspauduoti, ar negauna falsifikato. Ar tai atsitiktinumas? Gal. Tačiau 2003 metais aš gavau panašų biuletenį. Ar tai ne darbo sistema? Ar atsitiktinumas? Spręskite patys. Rinkimų rezultatai rodo, kad negaliojančių biuletenių daugėja. Gal rinkėjai nesupranta, kaip reikia daryti atžymas biuleteniuose? Kas kaltas? Rinkėjas? Komisijos? Ar partijos, kurios šį kartą beveik nepriminė rinkėjams, kaip tai reikia atlikti? (Tiesa, mačiau Darbo partijos biuletenio pavyzdį.) Kiek tokių rinkimų apylinkių buvo šalyje? Atidžiau apžiūrėjau galiojantį biuletenį ir nudžiugau, kad spaudui atpažinti užteko akinių, mikroskopo nereikėjo. Todėl manau, kad birželio 27 dieną biuleteniai bus pažymėti ryškiais spaudais, gal Vyriausioji rinkimų komisija pajėgs atlikti šį „sudėtingą“ darbą. Tikiuosi, kad ir rinkėjai bus atidesni.

Rinkimai iš dalies įvyko. Europą „nudžiuginsim“ tokiais Lietuvos atstovais kaip Rolandas Pavilionis. Birželio 16 dieną „Respublika“ teigė, kad mes trylika atstovų pasiuntėme į „rojų“, kuriame gyvens ir jų giminės. Jei ir rinkėjai, už juos balsuodami, taip galvojo, tai tikrai liūdna. Aš manau, kad mūsų pasiųsti atstovai į Briuselį „rojų“ turėtų kurti ne sau ar savo giminėms, bet stengtis, kad gyvenimas būtų padorus Europoje, taip pat ir Lietuvoje. „Rojus“ vertinamas pinigais - 70 tūkst. litų per mėnesį. Iš tiesų nemaži pinigai. Pinigus „Respublika“ mėgsta skaičiuoti, ypač svetimus, kartais ir „nešvarius“.

Taigi mes tikri bėdžiai, jei sugebėjome išrinkti dalį tokių atstovų į Briuselį. Daugiausia vietų į Europos Parlamentą rinkėjai patikėjo naujai Darbo partijai. Dabar spręsti, ar ji bus „darbinga“, sunku. Girdime tik gražius žodžius. Bet tokia partija, kurios vadai partijos reikalus laiko svarbesniais už valstybės piliečių interesus, jų gerovę, yra prasta. Deja, tokių išsigimstančių partijų turime. Jų ateitis liūdna. Jos turi išnykti.

Prezidento neišrinkome, turime du kandidatus. Liūdnas mintis sukelia kandidatės į Prezidento postą nutarimas tęsti Rolando Pakso darbus, jei ji taptų Prezidente. Pastarojo darbai buvo labai prasti (jei ne blogiau). Nežinau, ar buvo galima labiau pažeminti Prezidento instituciją pasaulio visuomenės akyse.

Manau, jei rinkimus laimės K.Prunskienė, tai bus signalas Maskvai, kad Lietuvoje galima pradėti vykdyti ekonominės ir politinės ekspancijos planus.

K.Prunskienė siūlo suartėjimą su Rytais ir Europa, ignoruojant NATO bloką. Apie Rytų patikimumą, deja, turime liūdną patyrimą. O Europos Sąjunga – tai dar netyrinėtas žemynas, gal ir neblogas. Tačiau NATO – jau susiformavusi struktūra, ir jos nevertinti nedera. Mums svarbūs abu blokai. Todėl, mano nuomone, K.Prunskienė nėra įžvalgi politikė. Nors V.Adamkus nėra teisininkas, bet manau, kad labai teisingai galvoja, jog teisėtvarką reikia pakelti į aukštesnį lygį.

Kad ir kaip būtų keista, K.Prunskienei išeiti į antrą rinkimų ratą padėjo jai nepalankios partijos vadovybės neapgalvoti veiksmai. Už ją balsavo gana daug Sibiro tremtinių. Nejaugi jiems ten buvo labai gera? Ar visi buvę „tremtiniai“ yra Lietuvos patriotai? Keista, kad dalis politinių kalinių nelabai suvokia šių dienų politiką. Manau, kad K.Prunskienės rėmėjams reikės sugalvoti naują V.Adamkaus „trūkumą“ – priekaištą dėl jo amžiaus, nors K.Prunskienė iš pažiūros neatrodo daug jaunesnė. Be to, Respublikos Prezidentui reikia labai daug išminties, dvasingumo, doros, patirties tarptautiniuose reikaluose, gerų asmeninių ryšių su užsienio valstybių vadovais. Mano nuomone, čia pranašesnis V.Adamkus.

Šie mano pamąstymai nelabai patinka kai kuriems mano gimto miesto žmonėms, jie mane vadina net ne socialdemokratu, o komunistu. Deja, juos turiu nuvilti, nes net spaliuku neteko būti.

Antanas JAKŠYS,
Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos narys

Marijampolė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija