Atnaujintas 2004 birželio 25 d.
Nr.48
(1251)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kol dar nesi prie urnos

Kiekvieną kartą, artėjant rinkimams, mane apima bejėgis apmaudas ir viltis. Klausydamasis nuvalkiotų frazių, kurias be jokio sąžinės graužimo ir savigarbos kartoja matyti ir nematyti demagogai ir populistai, tyliai sakau Dievui ir sau: „Viešpatie, teisk juos savuoju teismu, nes jie tikrai žino ir supranta, ką daro. Ir, jei būtų tavo tokia valia, siųsk jiems liežuvių stabligę, kad niekados nebegalėtų lieti į patiklių, nuskurdintų, suvargusių žmonių smegenis ištisų srautų begėdiško melo ir pažadų“.

Ir ko tiktai tokie žmogėnai neprižada! Abiejų lyčių kandidatai demonstruoja išradingumą, kad tik sugalvotų kuo įmantresnį pažadą. Svarbu kažkuo pranokti savo kolegas, taip pat besiveržiančius prie sotaus, įvairiausio pertekliaus pripildyto valdžios lovio, šios kategorijos individai labai vertina savo nuopelnus ir sugebėjimus. Juk gerai skamba vardai „profesorė“, „habilituota daktarė“, ne prasčiau ir „baigė aspirantūrą“, „įkūrė partiją“. Per radiją prieš kiekvienus rinkimus suskamba aksominiai, šilkiniai balsai, žadantys dvigubai didesnę pensiją, atlyginimus, įvairiapusišką gerovę ir garantijas, pašalpas. Telieka nueiti su pasu į rinkimų apylinkę ir ties žadėtojo pavarde parašyti kryželį. O tada – dvejus, trejus, ketverius, na, iki kadencijos pabaigos.

Ilgai laukiant, galima susirgti efektyviąja amnezija (kai neprisimenama konkrečių įvykių, tam tikrų gyvenimo tarpsnių), o tai naudinga kandidatams. Tegu tik visi pamiršta, kad viena ekonomikos profesorė 1990 metais siūlė suspenduoti Lietuvos nepriklausomybę. Mums užteksią ir ekonominio suvereniteto SSRS sudėtyje. Žinomas šalies veikėjas, spaudžiamas tuometinių savo darbdavių ir šeimininkų, siūlė tą patį ekonominį suverenitetą ir ėjimą į tikrąją nepriklausomybę „žingsnis po žingsnio“.

NATO keturi naikintuvai saugo mūsų oro erdvę nuo oro antpuolių? Nesąmonė. Nebus oro antpuolių. Kam Rusijai griauti savo objektus? Juk visa ekonomika jau rusų rankose. O kultūrinis gyvenimas? Kiek rusiška propagandos dvasia persunktų televizijos, radijo programų! Taip norima išlaikyti sovietinį mentalitetą Lietuvoje. Ko klauso žemesnio intelekto žmonės ir vaikai? Vien rusiškos muzikos. Visapusė, kryptinga agitacija ir sovietinės praeities idealizavimas, viso, kas vakarietiška ir pažangu, ignoravimas, niekinimas jau įdiegtas į vyresnio amžiaus žmonių ir žemesnio intelekto jaunimo širdis, pavyzdžiui, panieka Lietuvos kariuomenei, kolūkinės santvarkos ir sovietinio gyvenimo būdo nostalgija. Ne konservatoriai sugriovė kolūkius, o socialdemokratai. Ar ir čia visus apsėdo amnezija? Pažvelkit į archyvus, į tuometę žiniaskaidą.

Konservatorių valdymo pabaigoje buvo nutarta grąžinti sovietinio okupacinio režimo nacionalizuotą ir jėga užgrobtą gyventojų turtą. Deja, Lietuvos gyventojai 1992 metų spalį nubalsavo, kad komunistai vėl grįžtų į buvusias vietas. Komunistam grįžus į valdžią ir prasidėjo tikrasis kolūkių griovimas. Kas buvo valdžioje – skubėjo pagriebti kuo daugiau. Komunistinės struktūros, geriausiai įvaldžiusios šmeižto, intrigų ir skaldymo meną, stengėsi, kad atgimusioje Lietuvoje žmonės gautų iškreiptą informaciją. Ypač prieš rinkimus. Geras pavyzdys – „Mažeikių naftos“ byla. Buvusieji komunistai, dabartiniai socialdemokratai, jausdami, kad rudenį vyksiančiuose rinkimuose teks atsisveikinti su valdžia, suskato kurpti „Mažeikių naftos“ privatizavimo bylą konservatoriams. Šiandieninė valdžia ir valdininkai, kandidatai įsivaizduoja, kad jie viską išmano, o niekaip nesupranta arba nenori suprasti, kad visos blogio šaknys glūdi juose pačiuose. Lietuvos žmonės kenčia ne nuo kokių antgamtinių jėgų, o nuo nekompetentingų asmenų valdymo. Sokratas įrodinėjo: „Kiekvieną darbą turi dirbti jį išmanantys žmonės. Valstybės valdymas – labai sudėtingas ir daug išminties reikalaujantis darbas, tačiau Atėnuose amatininkai išmano apie savo darbą, o valstybės pareigūnai – ne“.

Argi mūsų valstybėje vyksta ne panašūs procesai? Visur naudojamas buldozerinis principas: „Kad tik pakliūčiau į valdžią“. Ką ten veiksiu? Spaudysiu balsavimo mygtuką. O už ką? Kada? Pasakys frakcijos seniūnas. Gal užtenka tautai temdyti protą? Jei esame Europos Sąjungoje, privalome būti informuota visuomene. Pabusk, žmogau! Žiūrėk, už ką balsuoji.

Jonas ŠEPETYS

Panevėžys

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija