|
Smūgis okupantams
Praėjusį sekmadienį Čečėnijos prezidentas Aslanas Maschadovas, duodamas interviu Laisvės radijui, pareiškė, kad čečėnų laisvės kovotojai keičia taktiką ir artimiausiu metu pereis prie aktyvių kovos veiksmų. Čečėnijos prezidentas taip pat sakė, jog buvusį marionetinį prezidentą Achmadą Kadyrovą nužudė Rusijos specialiosios tarnybos. Beje, tokius pranešimus po A.Kadyrovo žūties gegužės 9 dieną Grozno stadione sprogus bombai, padėtai po vyriausybine tribūna, jau ne kartą skelbė Rusijos ir Vakarų laikraščiai. Teigiama, kad A.Kadyrovas ir jo klanas sugebėjo išstumti Rusijos okupacinės armijos ir saugumo generolus iš pelningo naftos verslo ir ėmė kontroliuoti naftos gręžinius.
Po A.Maschadovo pareiškimo, kurio oficialusis Kremlius nekomentavo, okupantams teko įsitikinti, jog Čečėnijos prezidento pareiškimas nebuvo tušti žodžiai. Jau kitą dieną čečėnų kovotojai atakavo rusų Vidaus reikalų ministerijos kariuomenės bazes ir pastatus Ingušijos autonominės srities sostinėje Nazranėje bei kitose gyvenvietėse. Pranešama, kad čečėnų kovotojai buvo užėmę VRM pajėgų ginklų sandėlius. Vyko įnirtingi mūšiai. Apie aukas pranešama įvairūs skaičiai - nuo 50 iki 100. Pasak Laisvės radijo apžvalgininkų, okupacinės armijos vadovybė nelaukė šio puolimo ir yra visiškai pasimetusi.
Šiuo metu Ingušijoje, pabėgėlių stovyklose, pasak įvairių pranešimų, yra nuo 250 iki 400 tūkstančių čečėnų pabėgėlių. Vos išrinkus Čečėnijos prezidentu Kremliaus statytinį A.Kadyrovą, prasidėjo pabėgėlių stovyklų likvidavimo procesas. Esą pabėgėlių stovyklos tapo čečėnų kovotojų atramos punktais. Ten gydomi mūšiuose sužeisti banditai, formuojami nauji kovotojų būriai. Tačiau beveik visi pabėgėliai jokiu būdu nenori grįžti namo. Ne tik todėl, kad neturi kur grįžti. Jų visų namai sugriauti, artimieji nužudyti. O okupacinė valdžia grąžintiesiems prievarta skiria dešimties kvadratinių metrų kambarį šešių asmenų šeimai. Be to, stovyklose humanitarinės pagalbos organizacijų dėka galima šiaip taip išgyventi nemirštant iš bado. Štai kaip savaitraštyje Argumenty i fakty rusų žurnalistė Irina Slavina aprašo pabėgėlių gyvenimą vienoje iš Ingušijos stovyklų: Rytas čia prasideda 5 valandą, kai prie vandens nusidriekia didžiulės eilės. Vėliau atveža duoną, dėl kurios kepalėlio žmonės irgi stovi eilėje kelias valandas. Apie pietus atvyksta furgonai su humanitarine pagalba. Štai tada ir prasideda tikros grumtynės dėl drabužių, avalynės, vaistų. Rusų vidaus kariuomenė nuolat įsiveržia į stovyklas. Nugriauna palapines, neva dokumentų patikrinimo dingstimi atima iš pabėgėlių paskutinius daiktus.
Todėl čečėnų kovotojų akcija Ingušijoje vertinama ne tik kaip smūgis okupacinės armijos bazėms, bet ir kaip kerštas pabėgėlių skriaudėjams.
Paskutiniais pranešimais, per svarbių Rusijos VRM kariuomenės objektų puolimą nukautas Ingušijos vidaus reikalų ministras, keli prokurorai, aukšti OMONo karininkai.
Informacijos agentūros praneša apie vykstančias kovas ne tik Ingušijoje, bet ir Dagestane, jo sostinėje Machačkaloje. Užsienio radijo stočių komentatoriai atkreipia dėmesį, kad tokio plataus masto čečėnų laisvės kovotojų operacija gali niekais paversti Rusijos prezidento V.Putino pasigyrimus Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikime, jog Čečėnijoje beliko tik keliasdešimt banditų, kurie jau nekelia jokios grėsmės.
Petras KATINAS
© 2004 "XXI amžius"
|