|
Iškilmingos dienos
KREKENAVA. Nedažnai būna, kad kelios dienos iš eilės
būtų iškilmingos, įsimintinos. O taip atsitiko Krekenavoje. Birželio
13 dieną bažnyčioje vyko Šv. Antano atlaidai ir vaikų Pirmoji Komunija.
Votyvą aukojo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupo generalinis vikaras
kun. Robertas Pukenis. Sumą atnašavo, Komuniją dalijo klebonas kan.
Petras Budriūnas. Pirmąją Komuniją priėmė 39 vaikai, paruošti katechečių
I.Dauderienės ir I.Kvedarienės kartu su tėvais. Vaikai pasipuošę,
su degančiomis žvakėmis, gėlėmis ir susikaupę. Dalyvavo tėvai su
krikštatėviais. Klebonas vaikams palinkėjo augti gerais katalikais,
dorais Lietuvos piliečiais ir priminė tėvams, kad jų pareiga ne
tik parengti vaikus priimti Pirmąją Komuniją, pasirūpinti Sutvirtinimo
sakramento suteikimu, bet rūpintis vaikais visą jų gyvenimą, nes,
palikus vaikus be priežiūros, jų Pirmoji Komunija gali kartais likti
ir paskutinė. Klebonas vaikams įteikė maldynėlius, buvo padaryta
bendra nuotrauka, kuri primins vaikams šią šventę.
Kiekvieno mėnesio 15 dieną Krekenavos parapijos šventė, skirta Švč. Mergelės Marijos, kurios stebuklingas paveikslas yra didžiajame altoriuje, garbei. Bažnyčiai suteiktas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų titulas. Birželio 15 dieną Biržų rajono Pabiržės klebonas kun. Skyra aukojo šv. Mišias, klausė išpažinčių, pasakė pamokslą. Birželio 16 dienos pavakare Krekenavon atvyko 42 piligrimų procesija iš Klaipėdos ir kitų Lietuvos vietų. Piligrimai nešė vainikais papuoštą kryžių, šv. Kazimiero vėliavą su užrašu: Šv. Kazimierai, gelbėk Lietuvą, vyskupo M.Valančiaus portretą, trispalvę, dvi nedideles vėliavėles, skirtas blaivybei skatinti, ir vėliavėlę su žodžiais: Tikėjimas, Viltis, Meilė. Piligriminė kelionė skirta pagerbti šv. Kazimierui. Nešamos vėliavos, portretas parodo kelionės tikslą: tegul šv. Kazimieras globoja ir gina Lietuvą nuo negandų, teikia jai tikėjimą, viltį, meilę. Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdis carinės priespaudos metais išgelbėjo Lietuvą nuo girtavimo, atsirado pinigų švietimui, knygai, turtingesniam gyvenimui, todėl anuomet Lietuvos nepajėgė surusinti.
Ir šiandien reikia gelbėti Lietuvą nuo jai gresiančių pavojų, todėl piligrimai, krekenaviečiai, vakare susirinkę į pamaldas, aukojamas kun. R.Pukenio ir kun. P.Budriūno, meldėsi už Lietuvą, piligrimus, krekenaviečius. Kun. R.Pukenio pasakytas pamokslas ne vieną sugraudino. Per rytines pamaldas, piligrimų paprašytas, klebonas papasakojo apie Krekenavą, bažnyčią. Per pamaldas dar giedojo vargonininko A.Katinsko perengti suaugusiųjų ir mokinių chorai. Maldininkai buvo apnakvydinti parapijos namelyje, kelis jų krekenavietės išsivedė į namus. Vakariene ir pusryčiais pasirūpino klebonas ir Caritas moterys. Po pamaldų ir pusryčių piligrimai iškeliavo Upytėn. Klebonas nuo bažnyčios iki miestelio centro padėjo nešti kryžių. Keli krekenaviečiai ėjo su procesija iki parapijos ribos.
Šitos trys iškilmingos, maldų kupinos dienos paliko Krekenavos žmonėms įspūdį, daug davė dvasiai peno ir įrodė, jog Lietuva nežus, nepaskęs alkoholyje, išsigelbės iš vargo, nes yra daug už ją besiaukojančių žmonių.
Vincas STEPONAVIČIUS
© 2004 "XXI amžius"
|