Atnaujintas 2004 liepos 8 d.
Nr.51
(1254)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Lietuva tarp dviejų Prezidento rinkimų

Aldona KAČERAUSKIENĖ

Ant knygynų prekystalių jau guli nauja knyga „Tarp dviejų Prezidento rinkimų: 2002-2004“, išleista Demokratinės politikos instituto rūpesčiu, finansuota Konrado Adenauerio fondo lėšomis. Tai keturių aktyvių žmonių, turinčių ryškų publicisto talentą – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto doc. Vytauto Radžvilo, Žinių agentūros ELTA visuomenės – politinės informacijos redaktoriaus Virgio Valentinavičiaus, interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ vyriausiojo redaktoriaus Andriaus Navicko ir Žinių agentūros ELTA politikos naujienų redaktoriaus Vladimiro Laučiaus – rinkinys straipsnių, išspausdintų per pusantrų metų „Veide“, „XXI amžiuje“ ir jo priede „Atodangos“, „Lietuvos žiniose“, „Šiaurės Atėnuose“ ir kt. Rinkinio sudarytojas V.Laučius straipsnius sudėjo chronologine tvarka. Pradedama V.Radžvilo pranešimo tekstu, skaitytu 2002 m. gruodžio 17 d. DPI surengtoje konferencijoje. Publikacija pavadinta „Prezidento rinkimų ir tolesnės šalies politinės raidos perspektyvos“. Baigiama V.Laučiaus straipsniu „Prezidento rinkimai – penkeriopas R.Pakso klonavimas“, paskelbtu „Bernardinai. lt“ 2004 m. gegužės 28-ąją. „Politikos reiškinių įžvalgos šioje knygoje įdomios ir taiklios. Netrūksta gilios analizės ir šmaikščių pastebėjimų“, - taip trumpai knygą rekomendavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Raimondas Lopata tiems, „kuriems politika arba jos tyrinėjimas yra – galbūt būsimoji – profesija, ir tiems, kurie paprasčiausiai neabejingi mūsų visuomenės ir valstybės būklei“. Sudarytojas įžanginiame žodyje įžvelgia porą knygos ypatumų. „Autorių vertinimai ir įžvalgos yra ne retrospektyvios, bet skleidžiasi kartu su politinio gyvenimo įvykiais. Šitai suteikia tam tikrą intrigą – galimybę skaitytojui prisiminti ir išgyventi pastarųjų pusantrų metų politines patirtis kartu su autoriais ir kritiškai – iš dabarties pozicijų – vertinti ano meto įžvalgų teisingumą. Kitas knygos ypatumas – tai, kad joje spausdinami keturių visuomenės politinio gyvenimo aplinkybes skirtingai įžvelgiančių bei savaip išryškinančių autorių tekstai“.

Knyga pristatyta Vilniuje birželio 22-ąją, organizuojant apvalųjį stalą. Leidinį pristatė ir į klausimus atsakinėjo visi keturi jo autoriai.

Per keturiolika nepriklausomybės metų Lietuvoje įvyko svarbių pokyčių: jau esame priimti į NATO ir Europos Sąjungą, išlaikėme svarbų demokratinės valstybės egzaminą – už Konstitucijos pažeidimus apkaltos būdu atstatydintas prezidentas R.Paksas, Konstitucinis Teismas jam atėmė teisę užimti tuos postus, kur reikia prisiekti. Lietuva gali didžiuotis, jog prieš keturiolika metų ji buvo pavyzdys savo kaimynėms, kaip atkurti senas ar sukurti naujas politines partijas, stabilesnes nei, sakykim, Latvijoje. Prieš penkerius metus džiaugiamės matydami, kaip bręsta politinės partijos. Esame rinkos ekonomikos įsitvirtinimo liudytojai. Dalyvaujame laisvuose demokratiniuose rinkimuose ir t.t.

Tačiau, nepaisant akivaizdžios pažangos, yra akivaizdūs probleminiai aspektai. Rinkimuose pasireiškia švytuoklės principas, kaitaliojasi Seimo sudėtis, nežinia, iš kur ką tik išlindusi politinė partija surenka balsų daugumą. „Šliaužiame įvykių paviršiumi. Dabartinės Lietuvos politinio gyvenimo vaizdas primena menkai valdomą laivą, kuris plaukia nežinia kur. Uolos akivaizdžios. Ieškoma vairininko“, - sakė doc. V.Radžvilas. „Lietuvos politinė būklė dabar ne kažin kaip atrodo. Pastebimi politiniai tikslai, kuriais siekiama toliau nei Seimo rinkimai. Žlugo demokratinis frontas. Pastebimos savižudiškos partijų veiklos tendencijos, nes jos pirmiausia žiūri savo tikslų. Vyksta sandėrių politika be principų. Daugelio politikų elgesyje nebėra orientyrų. Užtenka R.Paksui paremti Kazimirą Prunskienę, ir kyla panika – partijos nebederina savo veiksmų. Vieną dieną socialdemokratai sakosi, jog jiems artimesnė K.Prunskienė, kitą dieną, jog Valdas Adamkus, trečią dieną pareiškia, kad neberems nė vieno kandidato į prezidentus. Tik ilgalaikiai politiniai principai lemia politinio gyvenimo ilgaamžiškumą“, - tai V.Valentinavičiaus pastebėjimai. „Gyvename sumaištyje. Dabar sakoma: reikalingi specialistai, ne politikai. Todėl žmonės nebetiki politika kaip veiksminga jėga, todėl sunku ką priešpastatyti V.Uspaskich, daug visiems žadančiam. Reikia kelti radikalų klausimą: ar reikalinga politika? Situacija pasikeis, kai atsiras kritinė masė žmonių, kurie tiki vertybėmis“, - kalbėjo A.Navickas. „Prezidento krizė siejasi su netradicinių partijų išsiveržimu, kai padorumas, protas nebetenka reikšmės. Rinkėjams reikia tuščiakalbės asmenybės, mokančios linksminti minią. Pastebimas proto nuvertinimas, milijonų pamišimas, įprastų normų ir kriterijų išsižadėjimas. R.Paksas, V.Uspaskich neturi jokių politinių principų, jokios ideologijos. Gi politikai turi siūlyti, ką daryti. Teisingumo ministerijai nereikėtų registruoti partijų, jei jos neturi ideologinių nuostatų. Vyriausiajai rinkimų komisijai taip pat reikėtų į tai atsižvelgti“, - tai V.Laučiaus pastebėjimai.

Lietuva išgyvena politinę ir pilietinę krizę. Kiek laiko ji tęsis? Toks klausimas buvo pateiktas knygos autoriams. Bene išsamiausiai į jį atsakė V.Radžvilas. Milžiniškas regionas sugrįžo ten, kur buvo, nors prieš keturiolika metų svaigo nuo laisvės. Esame maža sala. Aplink mus – baudžiavinė jūra su įbaugintais žmonėmis. Byra neokomunistų gretos. Per Seimo rinkimus už V.Uspaskich balsuosiantys žmonės nesuvokia, ką nulems tie jų balsai. V.Uspaskich visa povyza rodosi esąs bojarinas ar net caras. Jis užčiuopė žmonių mentalitetą, tų, kuriems reikia „tvirtos rankos“, ir tuo naudojasi. Žmonės nesupranta, kas įvyks po Seimo rinkimų. Žinoma, rusų tankai į Lietuvą neatvažiuos, fasadas liks nepasikeitęs. Rusijos pavyzdžiu bus nutildyta žiniasklaida, sukurta dešinioji partija kaip Rusijos Dūmoje. Būsime perdirbami iš vidaus. V.Valentinavičiaus nuomone, krizė gali tęstis vieną kadenciją. Neištesėti rinkimų pažadai, tarptautinė izoliacija – bus laiko žmonėms atsikvošėti, ką jie padarė per rinkimus.

Iki artėjančių Seimo rinkimų liko mažiau nei trys mėnesiai. Ką daryti, kad laimėtų ne ciniškas populizmas, bet demokratija? Toks klausimas kyla ne vieno galvoje. Knygos autoriai bandė atsakyti ir į šį klausimą. Nuo to, kas gali atsitikti rudenį, mus gali išgelbėti atsikvošėjimas, susitelkimas, bandymas išsiveržti iš dvasinės vergijos, kurioje gyventi labai liūdna. Kalbėtis vieniems su kitais reikia aiškiai ir drąsiai. Jei nekalbėsime, problemos neišnyks. Bandykime traukyti vergovės pančius, padėti vieni kitiems.

Platesnius atsakymus į rūpimus klausimus skaitytojas atras knygoje „Tarp dviejų Prezidento rinkimų: 2002-2004“.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija