Atnaujintas 2004 liepos 30 d.
Nr.57
(1260)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Žemdirbiai patys save nuskriaudė

Bronius VERTELKA

Rozalimo seniūnijos
žemėtvarkininkas Kęstutis
Kazlauskas deklaravimo
reikalus aptaria su Medikonių
kaimo trylikos hektarų ūkio
savininke Migla Bruniene

Dar baigiantis pavasariui, Klovainių seniūniją užgriuvo lankytojai, pasirodydavę ankstų rytą. Norėdamas patekti į savo darbo vietą seniūnijos pastato antrajame aukšte, žemėtvarkininkas Rimantas Mockaitis vos ne alkūnėmis turėdavo skintis sau kelią. Sužinoję, jog žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas pratęsiamas iki liepos antros pusės, iki tol taip skubėjusius Klovainių seniūnijos žmones nuo žemėtvarkos specialisto durų nupūtė kaip uraganas.

Štai Klovainiuose birželio viduryje R.Mockaitis nuobodžiaudavo, per dieną priimdavęs po du žmones.

Pačiame vasaros gražume iš per 600 seniūnijoje turinčių teisę dalyvauti deklaravimo procese tai padaryti sugebėjo truputį daugiau nei pusė žmonių. „Deklaravimo termino pratęsimas daugiau gadina žmones nei jiems tai padeda“, – teigė žemėtvarkininkas R.Mockaitis. Mėnesio pabaigoje, anot jo, vėl čia buvo tokia pat spūstis, kaip ir prieš mėnesį, kai seniūniją užplūdo turintieji po du tris hektarus. R.Mockaitis gyrė Klovainių seniūną Romualdą Staišiūną, kuris iš savivaldybės sugebėjo parvežti deklaravimo popierius ar savo transportu atveždavo deklaruoti senukus.

Gretimoje Rozalimo seniūnijoje žemę ir pasėlius buvo deklaravę apie 70 proc. žmonių. Pildyti paraiškas žemės savininkams padėjo laikinai tokiam darbui priimta Violeta Remeikienė, turinti aukštąjį buhalterinį išsilavinimą. Ji džiaugėsi gaunamu atlyginimu. Žlugus bendrovei, V. Remeikienė neturėjo nuolatinio darbo. Seniūnijos žemėtvarkininkui Kęstučiui Kazlauskui deklaravimo laikotarpiu talkino UAB „Šiaulių hidroprojektas“ vyr. technikai Stanislava Bakanienė ir Algirdas Sinelnikas. Visi jie didžiausią darbo krūvį turėjo baigiantis gegužei – net tris šeštadienius buvo priversti priiminėti žmones. Tuo metu sulaukdavo po 15-20 klientų. „Jeigu per dieną būtų pasirodę penki šeši, deklaravimas būtų vykęs normaliai, tačiau neretai iki pietų duris praverdavo tik vienas du žmonės. Ilgiausiai pas mus užtrukdavo turintieji žemės ne vienoje vietoje“, – aiškino K. Kazlauskas. Nuo Atgimimo laikų Rozalime žemėtvarkininku dirbantis vyriškis priekaištų neturėjo seniūnijoje veikiančioms trims žemės ūkio bendrovėms. Paskubėjo deklaruoti ir stambūs ūkininkai. Sektinas pavyzdys – tūkstantį hektarų žemės dirbantis Jonas Jurgeliūnas iš Meldinių kaimo seniūnijoje pasirodė vienas pirmųjų. Jis yra tarp daugiausia žemės valdančių ūkininkų rajone. Tačiau tikra bėda su smulkiaisiais žemės savininkais, kurie nuolat svarsto, ar išvis apsimoka prasidėti su deklaravimu, nors tiesiogines išmokas gali gauti turintis ir 1 hektarą žemės.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo klausimu savivaldybėje įvyko išplėstinis pasitarimas, kuriame dalyvavo žemėtvarkos specialistai, seniūnijų vadovai, Žemės ūkio rūmų bei Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai. Netrūko straipsnių apie deklaravimą rajoninėje ir apskrities spaudoje. Šio proceso eiga buvo aptarta rajoninio laikraščio „ Auksinė varpa“ redakcijoje kartu su Seimo nariu Vytautu Einoriu. Rajone papildomai dirbo vienuolika UAB „ Šiaulių hidroprojektas“ specialistų, kad būtų pagreitintas žemės plotų įbraižymas į žemėlapius. Seniūnijose buvo pakankamai spausdintos medžiagos apie deklaravimą. Susipažinti su ja galėjo kiekvienas žemės savininkas.

Savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjo Juozo Pupinio manymu, šiemet rajone deklaruota maždaug 76 tūkst. hektarų, už kuriuos turėtų būti gauta per 20 milijonų litų tiesioginių išmokų. Vedėjas pastebėjo, jog deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius geriausiai sekėsi Žeimelio seniūnijai, nors plotu ji – didelė ir yra Latvijos pasienyje. Sumaniai čia šeimininkauja seniūnas Algis Budnikas, turintis didelę agronomo darbo patirtį. Nuo kaimynų stengėsi neatsilikti Linkuvos seniūnija. Rajone neturėta problemų su stambiomis žemės ūkio bendrovėmis, kurių vidutinis plotas – maždaug du tūkstančiai hektarų žemės. Tokių rajone yra apie penkiolika. Bendrovės buvo pajėgios samdytis matininkus, kad jie atliktų tikslius žemės plotų matavimus. Didelius plotus noriau ėjo matuoti matininkai. Laiku deklaruoti sugebėjo stambesnieji ūkininkai, tai daryti neskubėjo smulkių ūkelių savininkai. Turintieji po du tris hektarus paprasčiausiai į deklaravimą numoja ranka.

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas prognozavo, jog suskaičiavus paaiškės, kad deklaravimo procese dalyvavo apie 80-90 proc. tokią teisę turinčių rajono žmonių. Paklaustas, ar likusieji galės deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius kitais metais, jis nusistebėjo: „Tai neturėtų kelti abejonių. Juk liks ta pati žemė – ji nesusitrauks ar kažkur neiškeliaus“.

Pakruojo rajonas

Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija