Atnaujintas 2004 rugpjūčio 11 d.
Nr.59
(1262)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Stepo Zobarsko rankraščiai

Akimirkos
spindesys

Pabudome
ir kelkimės

Ilgai
slėptos eilės

Vaikystės
šilų pėdomis

Kad neužgesintume laisvės ugnies

Kazimieras Dobkevičius

Tribūnoje - tremtiniai
ir politiniai kaliniai
iš visos Lietuvos
Jono Česnavičiaus
nuotraukos

Šeštadienį, rugpjūčio 7 dieną, Ariogalos kryptimi, kaip ir kasmet, jau keturioliktą kartą skubėjo iš visos Lietuvos miestų, miestelių, gyvenviečių, bažnytkaimių autobusai, pilni mūsų tautos sūnų ir dukterų, iškentėjusių tremčių kančias, lagerių šaltį, badą, pasityčiojimus, kurie vyko į tradicinį sąskrydį. Danguje jokio debesėlio, tik žydrynė. Tradiciniai tremties vietų sektoriai, medžių kaladės atsisėsti, skėčiai nuo kaitrios saulės spindulių nejučiomis tarsi nepastebimai pripildė didžiulį slėnį žmonių, kuriuos drąsiai galima pavadinti Lietuvos aukso fondu, teisuoliais, tikros mūsų tautos istorijos liudytojais. Šiais metais į sąskrydį atvyko daug Lietuvos jaunimo.


Visas gyvenimas – literatūrai

Rašytojas Robertas KETURAKIS kalbina
Leoną BALČIŪNĄ

Leonas Balčiūnas

Gal daugiau nei prieš du dešimtmečius dažnokai girdėdavau tave skaitant satyrinius eilėraščius per radiją, matydavau eilėraščių, išspausdintų „Kauno tiesoje“, „Valstiečių laikraštyje“, „Šluotoje“ ir kitur. Kai dirbau „Nemuno“ žurnalo redakcijoje, ne kartą buvai atnešęs pluoštą eilėraščių, mes juos spausdindavome. Skaičiau keletą tavo knygų, esu jų ir įsigijęs. Mane domina, kur viso to pradžia, kokios tavo kūrybos šaknys?

Gal toks jau esu gimęs, iš kur dabar sužinosi, kas pasėjo tą laimingą ar nelaimingą sėklą. Dar vaikystėje smalsiai klausydavausi, ką skaito ar deklamuoja du vyresnieji broliai ir sesutė. Su didžiausiu noru griebte griebdavau jų sąsiuvinius, knygas, o kai išmokau skaityti - atsivėrė tikras rojus: vos ne visus jų vadovėlių eilėraščius bandžiau išmokti.


Rūpestis dėl pasikėsinimų
į Irako krikščionis

Mindaugas BUIKA

Irako musulmonų šiitų
daugumos dvasinis vadovas
ajatola Alis Sistanis griežtai
pasmerkė teroristinius išpuolius
prieš krikščionių bažnyčias

Griežtos tarptautinės krikščionių ir musulmonų reakcijos susilaukė teroristiniai išpuoliai prieš Irako katalikų maldos namus sostinėje Bagdade ir šalies šiauriniame Mosulo mieste. Tai buvo pirmasis ir iš anksto suderintas pasikėsinimo aktas prieš Irako krikščionių mažumą po Sadamo Huseino režimo žlugimo. Analizuodami penkių užtaisų sprogdinimo prie krikščionių šventovių sekmadienio, rugpjūčio 1-osios, vakarą pasekmes, - žuvo vienuolika žmonių ir kelios dešimtys sužeista, - apžvalgininkai pažymi teroristų ir radikalių islamo elementų pastangas toliau didinti nestabilumą smurto apimtoje šalyje. Didelį susirūpinimą kelia ir senosios Irako krikščionių bendruomenės likimas, nes tokie sunkūs išbandymai gali paskatinti tikinčiuosius ieškoti prieglobsčio svetur ir apleisti savo gimtuosius namus.


Gyva kultūros istorija

Benjamino Kondrato
dvitomis „Kūrėjų pėdsakais“

Lituanistas mokytojas ekspertas Benjaminas Kondratas skaitytojams pateikė solidų, gausiai iliustruotą dvitomį veikalą „Kūrėjų pėdsakais“.

Pasak knygų autoriaus, daugybė šviesių žmonių išgarsino gimtąjį Lietuvos kraštą. Kiekvieną istorijos šimtmetį jie iškilo tartum ryškūs švyturiai, savo širdies taurumu, šviesos troškimu, savo gyvenimo pavyzdžiu rodydami kelią į gražesnę dieną, prasmingesnį gyvenimą. Pasak prof. A.Zaborskaitės, yra vietovių, įaugusių į mūsų literatūrinę sąmonę: rašytojų gimtinės ar šiaip vietos, kuriose jų ilgai gyventa, kurta, susitikinėta su plunksnos draugais, arba vietos, kur ilsisi brangūs mums gimtosios literatūros kūrėjų palaikai...


Prieverpsčių karalius

Bernardas ALEKNAVIČIUS

Pranas Peleckis su savo
sukurtomis prieverpstėmis

Po dvejų metų minėsime 100-ąsias metines, kai į Lekėčius atvykęs būsimasis Telšių vyskupas Justinas Staugaitis (1866-1943) pradėjo kurti naują parapiją. Darbų buvo daugybė. Nedidukė, šiaudais dengta Lekėčių koplyčia per trumpą laiką turėjo tapti parapijos bažnyčia. Jaunam kunigui padėjo parapijiečiai. Vienas tokių artimiausių kun. J.Staugaičio pagalbininkų buvo kalvis ir dailidė Baltrus Bertulis (1864-1946), kuris 1906-1907 metų žiemą savo namuose Lekėčių bažnyčiai sumeistravo sakyklą, o kai ją prireikė išgabenti, tai ji nei per duris, nei pro langą netilpo. Teko plėšti ne tik lubas, bet ir stogą. Be sakyklos, Bertulis sumeistravo ir du kryžius.


Legendinio partizano sesuo

Apie Vandą Voverytę-Lagunavičienę

Prof. Ona VOVERIENĖ

Vanda Voverytė-Lagunavičienė
apie 1950 metus Uchtos lageryje

Verks, sesute, tavo dienos,
Ašarose skęs takai:
Tik už tai, kad tavo brolis
Troško laisvės Lietuvai…

    (Milda, „Dzūkijos miškai“)

Kas žino, gal partizanė Milda, parašiusi šį eilėraštį, ir turėjo galvoje Vandutę Voverytę, dviejų Lietuvos partizanų – Vlado ir Vaclovo seserį.

Poetas visada yra pranašas, nešiojantis dieviškąją kibirkštį. Dievo valia jo tartas žodis pildosi: geras ir blogas. O gal tas žodis buvo tartas nelaimingą paros sekundę ir išpranašavo visoms Dainavos apygardos partizanų seserims blogą lemtį – kalėjimų kančias ir Sibiro tremtį. Kruviniausioje visų laikų Lietuvos okupacijoje, kai buvo išžudyta tūkstančiai žmonių, ko gero, geresnės lemties ir nebuvo galima laukti.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija