Atnaujintas 2004 rugpjūčio 20 d.
Nr.62
(1265)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Popiežiaus Jono Pauliaus II piligriminė kelionė į Lurdą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II
Lurde sveikino šimtus
tūkstančių tikinčiųjų

Popiežius Jonas Paulius II
prie Apsireiškimų Grotos

Maldininkai uždega
žvakes Dievo Motinos garbei

Ypatingas Popiežiaus pamaldumas Dievo Motinai

Pradedant rugpjūčio 14-15 dienomis vykusio popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lurde apžvalgą, dar kartą norisi priminti, kad jo apsilankymas Prancūzijos pietvakariuose esančioje stebuklingais išgijimais garsioje Dievo Motinos šventovėje buvo skirtas ne tikintis atgauti fizinę sveikatą, bet pirmiausia pagarbinti Švč.Mergelę Mariją. Konkrečiai, šia savo piligrimyste Šventasis Tėvas norėjo paminėti Nekaltojo Prasidėjimo dogmos paskelbimo 150-ąsias metines. 1854 m. gruodžio 8 d. popiežius Pijus IX paskelbtąja bule „Ineffabilis Deus“ tikėjimo tiesa pripažino, kad Dievo Motina nuo savo prasidėjimo momento dėl „išskirtinės privilegijos ir Dievo suteiktos malonės“ buvo išvaduota iš prigimtinės nuodėmės varžtų. Šiam paminėjimui Lurdas buvo pasirinktas neatsitiktinai: praėjus keleriems metams po dogmos paskelbimo, 1858-ųjų kovo 25 d., ten vietinei keturiolikmetei mergaitei Bernadetai Subiru apsireiškusi Švč. Mergelė Marija patvirtino: „Aš esu Nekaltasis Prasidėjimas“.

Nurodydamas sergančio 84 metų Popiežiaus pastarojo vizito motyvus, jį kelionėje lydėjęs JAV katalikų laikraščio „National Katholic Reporter“ apžvalgininkas Džonas Alenas pažymi Jono Pauliaus II gilų asmeninį pamaldumą Dievo Motinai, kuriai savuoju pontifikato devizu „Totus tuus“ tarsi jai patikėjo visą popiežystę. Šventasis Tėvas taip pat tiki, kad Švč.M.Marija savo įsikišimu išgelbėjo jam gyvybę per 1981 m. gegužės 13-osios pasikėsinimą, dėl to iš jo kūno išimta kulka buvo įmontuota į Fatimos Dievo Motinos karūną. Lurde dėkodamas Dievo Motinai už suteiktą paramą per įspūdingo pontifikato 25-metį, Popiežius šventovei padovanojo auksinę rožę.

Savo mokyme popiežius Jonas Paulius II pateikia Švč. Mergelę Mariją kaip pavyzdį visam krikščioniškajam gyvenimui, o naujausiame Vatikano dokumente apie feminizmą ypač iškeliamos ir jos moteriškosios savybės, tokios kaip išklausymas, kuklumas, ištikimybė bei gebėjimas laukti, motiniškas švelnumas ir atsidavimas dėl kitų. Šventasis Tėvas taip pat aiškina, kad po visą Europą išsibarsčiusios Dievo Motinos šventovės - nuo Šiluvos Lietuvoje iki Fatimos Portugalijoje - yra geriausias priminimas apie žemyno krikščioniškąsias šaknis, kurios, deja, taip ir liko nepaminėtos naujojoje Europos Sąjungos Konstitucijoje.

Solidarumo ženklas kenčiantiems žmonėms

Kita vertus, anot Tikėjimo mokslo kongregacijos prefekto kardinolo Jozefo Ratcingerio, popiežius Jonas Paulius II savo vizitu į Lurdo šventovę norėjo išreikšti savo solidarumą visiems dėl fizinės bei dvasinės negalios kenčiantiems žmonėms. „Pats dėl savojo ligotumo ir seno amžiaus negalios kenčiantis, Popiežius vyksta melstis į šią Švč.Mergelės Marijos šventovę tuo gestu parodydamas solidarumą kenčiančiam pasauliui“, - sakė kardinolas vizito išvakarėse davęs interviu Paryžiaus dienraščiui „Le Figaro“.

Jis pažymėjo, kad vidinės stiprybės dovana įgalina asmenį „perkeisti kentėjimą, kuris yra gyvybės jėgų neigimas, į meilę ir atsidavimą“. Kai žmogus suserga ar patiria negalią, yra natūralu klausti Dievo: kodėl? Atsakymas iš karto nėra aiškus, tačiau malda ir piligrimystė į šventoves, tokia kaip Lurdas, „padeda mums prašyti Viešpaties stiprybės, kad mes savuoju kentėjimu įsijungtume į Jo kentėjimą, kurį Jis perkeičia į meilę“. Kardinolas taip pat aiškino, kad svarbi simboliu tampa iš apsireiškimo vietos Lurde ištryškęs šaltinis, kurio iki šiol tekantis vanduo, kaip tikima, turi stebuklingų gydomųjų savybių.

Iš tikrųjų šaltinis, gaivaus vandens versmė, simbolizuoja išgydymą, apsivalymą ir visos kūrinijos pirmapradį skaistumą. Kardinolas J.Ratcingeris priminė, kad tarp visų žmogiškųjų būtybių tik „Marija yra pirmapradžio nekaltumo simbolis, nes ji buvo pradėta be gimtosios nuodėmės, kupina Šventosios Dvasios, ji valingai atsiliepė į Dievo šaukimą tapti Jo sūnaus motina“. Tą simbolinę reikšmę gerai supranta ir šių laikų žmonės – Popiežiaus vizito išvakarėse Prancūzijoje surengtoje apklausoje, kokios savybės geriausiai apibūdina Mariją, daugiausia atsakymų buvo: motiniškas švelnumas, skaistumas.

Šventojo Tėvo nuopelnų iškėlimas

Popiežius Jono Pauliaus II jau aštuntojo vizito Prancūzijoje metu taip pat buvo iškelti jo jau daugiau kaip ketvirtis amžiaus besitęsiančio pontifikato nuopelnai bei išreikšta prancūzų tautos ir Bažnyčios padėka Šventajam Tėvui už jo tikėjimo ir vilties mokymą bei taikos ir solidarumo skelbimą. Sutikęs Popiežių, lėktuvu iš Romos su palyda atskridusį į Tarbo oro uostą, esantį už 20 kilometrų nuo Lurdo, Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas sveikinimo kalboje rugpjūčio 14 dieną jį pavadino „piligrimų piligrimu“, „visuotiniu ganytoju ir Taikos žmogumi“. Prezidentas sakė, kad praėjusiais metais minėtas Jono Pauliaus II pontifikato 25-metis subūrė „vyrus ir moteris iš visų kontinentų“, kurie atvyko išreikšti savo meilės ir palinkėjimų Katalikų Bažnyčios vadovui.

Jis pažymėjo, kad Prancūziją, „senąją krikščionybės šalį“, ir Šventąjį Sostą vienija bendra kova „už pasaulį, kuriame visų projektų centras būtų žmogus“. Ž.Širakas sakė, kad kova už visų žmonių lygiateisio orumo pripažinimą, visų diskriminacijos, išnaudojimo ir neapykantos formų atmetimas ypač aktualus ir neatidėliotinas dabar, kai vėl iškilęs „fanatizmo ir netolerancijos“ pavojus. Savąja veikla bei dvasios stiprybe Popiežius geriausiai įkūnija šią kovą, taip pat ir siekimą idealo žmonijos, kuri būtų „suvienyta bendrųjų vertybių“, pripažintų tautų kultūrų ir istorijos skirtingumą bei savo pažangą grįstų „atsakomybės etika ir solidarumo reikalavimais“.

Kreipdamasis į Šventąjį Tėvą rugpjūčio 15 dieną per jo Lurdo apylinkėse vadovautos Žolinės iškilmės šv.Mišias, kuriose dalyvavo beveik pusė milijono maldininkų, Tarbo ir Lurdo vyskupas Žakas Perjė taip pat aukštai įvertino jo pontifikato nuopelnus. Pavadinęs Joną Paulių II „tikėjimo mokytoju“, didžiuoju „gyvybės gynėju“ ir „naujosios evangelizacijos apaštalu“ bei „visos žmonijos draugu“, vyskupas pažymėjo, kad prieš ketvirtį amžiaus tapęs Petro įpėdiniu jis pradėjo sąžinių dialogą, kuris dabar tęsiamas Lurde „prie Massabielle Grotos, kur palaimintoji Mergelė Marija kalbėjo su Bernadeta Subiru kaip vienas asmuo kalba kitam asmeniui“.

Pagarba Prancūzijos krikščioniškajai istorijai

Šventasis Tėvas, savo ruožtu atsiliepdamas į gražius sveikinimo žodžius, jam pasakytus sutikimo ceremonijoje Tarbo oro uoste, išreiškė pagarbą Prancūzijos katalikybės istoriniams nuopelnams. „Aš negaliu nepaminėti didžiųjų šventųjų, kurie yra kilę iš šios šalies, žymiųjų krikščioniškosios minties kūrėjų ir daugelio misionierių, kurie paliko savo gimtinę, kad neštų per pasaulį Viešpaties Kristaus mokymą, - sakė Jonas Paulius II. – Su pasitikėjimu aš žvelgiu į šių dienų krikščionių bendruomenę, kuri dosniai atsiliepia į kvietimą praturtinti dabarties metą išmintimi ir viltimi, kurios sklinda iš Evangelijos“.

Kai kurie stebėtojai sako, kad šios Jono Pauliaus II mintys dėl Prancūzijos krikščionių perspektyvų yra perdėtai entuziastingos. Gerai žinoma, kad šių dienų Prancūzija yra viena laicistiškiausių šalių, kurioje jau keletas dešimtmečių tęsiasi dvasinių pašaukimų krizė, o religinė praktika pasiekusi istoriškai žemą lygį. Oficiali bažnytinė statistika nurodo, kad šalyje yra 46 milijonai katalikų (apie 77 proc. Prancūzijos gyventojų), tačiau šventadienio pamaldose dalyvauja tik 5-7 proc., daugiausia pagyvenusio amžiaus žmonių.

Taip pat šiame pasisakyme Popiežius teigiamai atsiliepė apie XVIII a. pabaigos Prancūzų revoliucijos paveldą ir nurodė jos iškeltas sekuliarias vertybes, paskatinusias vėlesnes kultūrines ir politines gana prieštaringas permainas. „Katalikų Bažnyčia trokšta suteikti visuomenei specifinį įnašą kuriant pasaulį, kuriame didieji laisvės, lygybės ir brolybės idealai galėtų formuoti visuomeninio gyvenimo pagrindą“, - sakė jis. Sutikimo kalboje Šventasis Tėvas, žinoma, iš mandagumo, neužsiminė, jog buvo skaudžiai nuviltas, kad pirmiausia dėl Prancūzijos vyriausybės kategoriško prieštaravimo į naująją Europos Sąjungos Konstitucijos preambulę nebuvo įtrauktas žemyno krikščioniškųjų šaknų pripažinimas.

Emocijų proveržis prie apsireiškimų Grotos

Kaip minėta, šioje popiežiaus Jono Pauliaus II kelionėje buvo pabrėžtas piligrimiškasis aspektas. „Labai sujaudintas aš noriu prisijungti prie tų milijonų piligrimų, kurie kasmet atvyksta į Lurdą iš visų pasaulio šalių, kad patikėtų Viešpaties Motinai intencijas, kurias laiko savo širdyje, ir paprašytų jos paramos bei užtarimo“, - sakė Šventasis Tėvas jį Tarbo oro uoste pasitikusiems Prancūzijos valstybės ir Bažnyčios vadovams. Po susitikimo ceremonijos tiesiai iš oro uosto jis nuvyko prie Massabielle Grotos, kur Švč.Mergelė Marija buvo apsireiškusi šv.Bernadetai. Apsuptas gausaus būrio į Dievo Motinos šventovę atvykusių ligonių, jis atsigėrė stebuklingojo šaltinio vandens, kurio jam pasiūlė Lurdo katedros rektorius kunigas Raimondas Zambelis. Popiežiui susikaupus tyliai maldai buvo juntamos jį užplūdusios ir sunkiai sulaikomos emocijos.

Sveikinime ligoniams, kurį dėl Popiežiaus nuovargio perskaitė ilgus metus Vatikane dirbęs, o dabar jau atsistatydinęs prancūzas kardinolas Rožeras Ečegerajus, Šventasis Tėvas sakė, kad dalijasi jų maldomis, jų viltimis, jų gyvenimu, „paženklintu fizine kančia, tačiau dėl to ne mažiau vaisingu pagal nuostabųjį Dievo planą“. Jonas Paulius II prašė ligonių prisijungti prie jo meldžiant Viešpaties „per Švč. Mergelės Marijos užtarimą, visomis Bažnyčios ir pasaulio intencijomis“. Su ligoniais sukalbėjęs „Viešpaties angelas“ maldą, Popiežius padovanojo šiai Lurdo šventovei auksinę rožę, kuri primins jo didį pamaldumą Dievo Motinai.

Po pietų Šventasis Tėvas vėl sugrįžo į Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo vietą ir kartu su vietiniu vyskupu Ž.Perjė ir „Arkos“ bendruomenės, besirūpinančios neįgaliaisiais, įkūrėju kanadiečiu kunigu Žanu Vanjė vadovavo rožinio maldos procesijai. Prieš pradedant kalbėti Šviesos slėpinių dalį, Popiežius kalbėjo šimtatūkstantinei maldininkų miniai:

„Atsiklaupęs čia, priešais Massabielle Grotą, giliai jaučiu, kad pasiekiau savosios piligrimystės tikslą. Ši ola, kur apsireiškė Marija, yra Lurdo širdis. Ji primena mums Horebo kalno olą, kur Elijas sutiko Viešpatį, kuris jam kalbėjo švelniu ir tyliu balsu.

Čia Palaimintoji Mergelė paprašė Bernadetos kalbėti rožinį, ir ji pati laikė tą vėrinį. Tokiu būdu ši Grota tapo unikalia maldos mokykla, kurioje Marija moko kiekvieną nukreipti degančios meilės žvilgsnį į Kristaus veidą. Dėl to Lurdas yra vieta, kur suklupę meldžiasi Prancūzijos ir daugelio kitų Europos bei pasaulio šalių krikščionys“.

Šventasis Tėvas pakvietė šią rožinio maldą skirti ypač už „kunigystės ir vienuolystės pašaukimus dėl Dievo Karalystės, kad tie, kurie yra pašaukti, atsilieptų su dosnumu ir ryžtingumu“. Rožinio kalbėjimas buvo užbaigtas specialiai sukurta Jono Pauliaus II malda prašant Švč.Mergelės Marijos užtarimo ir pažadant likti su ja „šalia gausybės kryžių, ant kurių jos Sūnus vis dar lieka nukryžiuotas“.

Vėlyvą šeštadienio vakarą dar vyko Lurdui tradicinė „fakelų procesija“ Dievo Motinos garbei nuo apsireiškimų Grotos iki bazilikos. Šventasis Tėvas, tą įspūdingą reginį stebėjęs nuo terasos, kvietė tikinčiuosius melsti Švč.Mergelės Marijos užtarimo, kad pasaulyje įsivyrautų ilgalaikė taika. „Tegu atleidimas ir broliška meilė įsišaknija žmonių širdyse. Tegul būna sudedami visi ginklai ir nustumiama į šalį visa neapykanta ir prievarta, - meldė Popiežius. – Tegul kiekvienas savo artimame mato ne priešą, kurį reikia nugalėti, bet brolį, kuris turi būti priimamas ir mylimas, kad mes susivienytume geresniam pasauliui kurti“.

Švč. Mergelės Marijos mokymo ir pavyzdžio reikšmė

Savo piligriminę kelionę į Lurdą popiežius Jonas Paulius II baigė rugpjūčio 15 dieną aukotomis Švč.Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmės šv.Mišiomis, kurių homilijoje ragino tikinčiuosius ginti žmogaus gyvybę radikalaus sekuliarizmo ir materializmo paženklintoje šių dienų visuomenėje. Atviroje vietoje šalia Dievo Motinos katedros, dalyvaujant šimtams tūkstančių maldininkų, tarp kurių buvo daug ligonių, kartu su Šventuoju Tėvu pamaldas koncelebravo vienuolika kardinolų ir 70 vyskupų.

Pažymėjęs, kad iš Lurdo apsireiškimų Grotos Švč.Mergelė Marija prasmingai kalba ir trečiojo tūkstantmečio krikščionims, Popiežius jos klausytis ragino pirmiausia „jaunus žmones, kurie ieško atsakymo, galinčio suteikti prasmę jų gyvenimui“. Čia jie gali rasti tą atsakymą, kuris yra reiklus, tačiau „vienintelis atsakymas, kuris gali tikrai patenkinti“. Prie Grotos atsakymą gali rasti ir moterys, nes čia apsireiškusi Dievo Motina savo mokymą patikėjo jaunai mergaitei, tuo pabrėždama ypatingą moters misiją „būti liudytojomis tų esminių vertybių, kurios yra regimos tik širdies akimis“. Taip pat Jonas Paulius II kreipėsi į visus „brangius brolius ir seseris“, kad jie darytų viską, kas įmanoma, užtikrinant pagarbą kiekvienai gyvybei „nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos. Gyvybė yra šventa dovana, ir niekas negali būti jos šeimininku“.

Jis taip pat pastebėjo, kad Švč. Mergelė Marija „savo žodžiais ir savo tylėjimu“ yra tobulas pavyzdys visų mūsų žemiškajai piligrimystei. Tai nelengva ir išbandymų kupina kelionė, nes po pirmųjų tėvų nusikaltimo „žmonija yra paženklinta nuodėmės žaizdų“. Tačiau kaip Švč. Mergelė Marija patvirtina savuoju gyvenimu, „ne blogis ir mirtis tars paskutinį žodį“. Dievo Motina, būdama tobula „gyvoji Kristaus velykinės pergalės liudytoja“, kviečia visus būti laisvais žmonėmis. Bet tam reikia pačią laisvę išvaduoti iš nuodėmės, ir Kristus yra tas tikrasis Išlaisvintojas.

Popiežius Jonas Paulius II savo homilijoje priminė, kad Žolinės iškilmėje Bažnyčia švenčia šlovingąjį Marijos paėmimą į dangų su kūnu ir siela. Abi tikėjimo tiesos – Nekaltasis Prasidėjimas ir Ėmimas dangun – yra glaudžiai susietos. „Jos abi skelbia Kristaus Išganytojo garbę ir šventumą Marijos, kurios žmogiškasis likimas jau dabar tobulai ir galutinai atbaigtas Dieve“. Šventasis Tėvas pakartojo Jėzaus pažadą: „Kai nuėjęs paruošiu, vėl sugrįšiu ir jus pas save pasiimsiu, kad jūs būtumėte ten, kur ir aš“ (Jn 14,3) ir pažymėjo, kad Marija yra šio pažado išpildymo laidas. Jos Ėmimas dangun tampa mums tikrosios vilties ir paguodos užtikrinimas.

EPA-ELTA ir Davido FIUŽERO nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija