Atnaujintas 2004 rugpjūčio 20 d.
Nr.62
(1265)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

O tempora, o mores...

Petras KATINAS

Vienas politikos apžvalgininkas pastarojo meto Lietuvos politinius įvykius pavadino „bobturgiu“. Iš tiesų tokio bobturgio požymių esama daugiau negu reikia. Štai valdančioji partija, tiksliau, jos vadas, lyg ir nori jungtis su socialliberalais, tačiau didžiausi socialdemokratų Vilniaus ir Kauno partijų skyriai net girdėti nenori apie tokias jungtuves. Tam nepritaria ir kai kurių kitų miestų bei rajonų partiečiai. Kai kurie iš jų socialliberalus netgi vadina išdavikais. Pavyzdžiui, Alytaus partiečiai kaltina socialliberalus, kad jie parsidavė vietiniams konservatoriams ir liberalcentristams ir kartu nuvertė merą Albertą Jusą. Ypač prieš jaunesniuosius koalicijos partnerius stoja Vilniaus ir Kauno socialdemokratų vadovai Seimo nariai Algirdas Kunčinas ir Vasilijus Popovas. Jie net girdėti nenori, kad koalicijos sulipdymo atveju bendro rinkimų sąrašo pirmuoju numeriu būtų įrašytas dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas. Aišku, A.Paulauskas tam prieštarauja. Ir jis savotiškai teisus. Jeigu jau neokomunistai sumanė įkurti A.Brazausko ir A.Paulausko vardais pavadintą koaliciją, tai, A.Brazauskui atsisakius kandidatuoti į Seimą, belieka pirmuoju įrašyti Seimo Pirmininką. Česlovas Juršėnas, nesmagiai prakišęs Prezidento rinkimus, tikrai netiktų vadovauti sąrašui. Aiškindamas, kodėl nenori jungtis su socialliberalais, Vilniaus LDDP (atsiprašau – LSDP) skyriaus pirmininkas A.Kunčinas teigė, jog socialdemokratų ideologinės vertybės labai skiriasi nuo socialliberalų. Ir čia pasekė pasakėlę mažiesiems, kad paulauskininkai sužlugdė labai kilnų ir darbo žmonėms naudingą užmojį įvesti progresyvinius mokesčius. Aišku, tos pasakėlės apie niekadėjus socialliberalus tėra iš tos pačios protų vėlimo serijos. Juk įvedus progresyvinius mokesčius gali labai supykti tie patys didieji prichvatizatoriai, kurių daugelis yra iš tos pačios partinės nomenklatūros.

Tačiau iš tokių dalykų tiktai juokas ima naująjį Maskvos ir „Gazprom“ favoritą, anot vieno dienraščio, „rusų bojariną“ Viktorą Uspaskich. Šis „bojarinas“ atvirai sako, kad vadinamasis STT sukeltas korupcijos skandalas jam tarsi balzamas, tik dar labiau padidinęs jo elektoratą, o tradicines partijas nustūmęs ne tik į neviltį, bet ir į pražūtį. Pasirodo, V.Uspaskich jau sudaręs šešėlinį ministrų kabinetą, kuris dar iki „didžiojo spalio“ eilinių metinių pradės valdyti Lietuvą. Tiktai nežinia, kaip ji tada vadinsis – Kremliaus ar iš pradžių tiktai „Gazprom“ kolonija. Be to, V.Uspaskich, apsistatęs dvimetriniais kūnsargiais, didžiuodamasis pareiškė, kad Seimo rinkimų kampanijai jis ir jo bičiulis Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadas A.Bosas, irgi „Gazprom“ statytinis, skirsią asmeniškai po pusę milijono litų. Iš viso „darbiečiai“ išleisią tam „kilniam reikalui“ ne mažiau kaip šešis milijonus litų. Jeigu reikės, atsiras ir daugiau. Kodėl gi rusų oligarchas taip užtikrintas, kad mažiausiai kas trečias rinkėjas balsuos už jo grupuotę? Taigi reikalas labai paprastas. Juk už tuos milijonus bus pažerta ne tik kupetos fantastiškų pažadų, bet ir apčiuopiamų dalykų: alaus, degtinės, ledų, vadovėlių su iš Rusijos išrašytais „popsininkais“, nuo kurių rėksmo jau seniai nuo ryto iki vakaro daugeliui plyšta ausų būgneliai. Ir šis rusiškas „popsas“ skamba ne tik kavinėse ir parduotuvėse, bet ir gatvėse. Kad nepamirštume „velikogo ir mogučego russkogo jazyka“. Juk gali prireikti. Paklaustas, kodėl rusų „bojarinas“ neskelbia savo būsimojo ministrų kabineto narių pavardžių, V.Uspaskich atsakė, jog Lietuva dar nėra demokratinė valstybė, todėl bijąs, kad kokiam nors būsimajam ministrui nenulėktų galva. Tad štai ko sulaukėme: atvykėlis iš Rusijos gūdumos lietuvius ėmė mokyti demokratijos!

Antra vertus, socialliberalai neturi kitos išeities, kaip glaustis prie socialdemokratų. Tokiu atveju galima tikėtis kokių penkių šešių mandatų. Visos tos dėlionės kol kas nedaro įtakos V.Uspaskich, kuris jau sudarė savo sąrašą. Jeigu viską žinanti žiniasklaida ir toliau tylės ir neatskleis visuomenei šio oligarcho praturtėjimo užkulisių bei jo tikslų – paversti Lietuvą Kėdainių palivarku, tai ši grupuotė gaus Seime mažiausiai 60 mandatų. Tiesa, vienas dienraštis pabandė atskleisti šio ruso turtų atsiradimo užkulisius. Kiti tyli. Tyli, nes bijo, kad neatsitiktų taip, kaip su buvusiu televizijos žurnalistu Vytautu Matulevičiumi, kuris bandė atskleisti visuomenei šio veikėjo machinacijas, jo ryšius su „Gazprom“. Ir ne tik su juo. Už tai V.Matulevičius skaudžiai sumokėjo. Dingo iš visų televizijų ekranų. Užtat klesti apsukruolė ir visada atsirandanti „ten, kur reikia“ TV-4 laidos „Korida“ vedėja R.Grinevičiūtė, kurios laidų nuolatinis svečias buvo V.Uspaskich bei J.Veselka, R.Pavilionis ir kiti Maskvos garbintojai. Tiesa, dabar ši ponia naujajam sezonui persikrausto į „geriausią Lietuvos televiziją“ TV 3. Ten ji ves laidą nauju pavadinimu, bet, kaip pareiškė ji pati, savo principų neatsisakysianti. Taigi šios protų vėlimo meistrės akcijos bus tęsiamos. Tiktai dar didesniu mastu. O iki daugumos Seime Uspaskich parinktiems vyrukams tetrūks kelių ar keliolikos parlamentarų. Tačiau tai tik smulkmenos. Nes pirmiausia prie tos daugumos prisišlies socialdemokratai, K.Prunskienės partiečiai ir labai tikėtina – liberalcentristai. Nesvarbu, kad, anot politologo Lauro Bielinio, tie, kurie pasirengę atiduoti savo balsus už vadinamąją Darbo partiją, be V.Uspaskich, nežino ir niekada negirdėjo bent jau apie penkis šios partijos veikėjus. Tuo labiau apie jų gerus darbus. Tą akivaizdžiai parodė rinkimai į Europarlamentą, kur atsidūrė net penki V.Uspaskich partijos statytiniai. Kokią misiją tas penketukas atliks Briuselyje ir Strasbūre, niekas nežino. Viena aišku, neturintys jokių ryšių, niekam nežinomi ne tik Lietuvoje, bet juo labiau ir užsienyje, nebūdami netgi politikais, išskyrus juos pasirinkusį oligarchą, šie europarlamentarai, geriausiu atveju, atstovus tik sau, bet tikrai ne Lietuvai. Ir išvis iš trylikos Lietuvos parlamentarų Briuselyje visiems žinomi tiktai trys žmonės: prof. V.Landsbergis, buvusi Europos reikalų ministrė L.Andrikienė bei buvusi finansų ministrė D.Grybauskaitė. Apie V.Uspaskich parlamentarus netgi Lietuvoje mažai kas yra girdėjęs. Be to, uspaskichininkai Europarlamente neturi prie ko glaustis. Nebent prie neaiškių euroskeptikų ar kuriamos Maskvos penktosios kolonos – Europos rusų partijos. Ir didžiausios Europos Parlamento frakcijos – dešinioji Liaudies partijos ir kairioji socialdemokratų – suka galvas, kokie šie žmonės iš Lietuvos, kokios ideologijos jie laikosi. Vargu ar patys V.Uspaskich statytiniai tai žino. Vadas įsakė – ir „žengte marš“.

Na, o vadas skuba. Jo tėvonijoje Kėdainiuose įvykusiame Darbo partijos tarybos posėdyje paskelbtas kandidatų į Seimą sąrašas. Aišku, pirmuoju numeriu jame įrašytas pats V.Uspaskich, antruoju – senas jo ginklanešys Kėdainių meras Viktoras Muntianas, trečiuoju – su Rusijos kapitalu glaudžiai susijęs Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos vadovas A.Bosas. Pirmajame sąrašo dešimtuke paįvairinimui yra ir žinomų žmonių. Pavyzdžiui, operos solistas Vladimiras Prudnikovas ir televizijos žurnalistas Skirmantas Pabedinskas. Iš viso į daugiamandatės apygardos sąrašą įtrauktas 141 asmuo ir 71 kandidatas balotiruosis vienmandatėse. Be to, „darbiečių“ kandidatų sąraše daugumą sudaro darbdaviai. Kažkodėl sąraše nemažai gydytojų ir net akademinės visuomenės atstovų. Kitaip tariant – „raudonosios profesūros“. Maišosi ir vienas kitas sovietinių laikų nomenklatūrininkas. Tas sąrašo paskelbimas, anot politologo L.Bielinio, tėra tik viešųjų ryšių akcija. O įrašyti į jį žmonės neturi jokios politinės patirties ir absoliučiai neparengti bei nepasirengę politinei veiklai. L.Bielinio kolega filosofas Vytautas Radžvilas atkreipė dėmesį, kad būsimojo Seimo modelis – V.Uspaskich rankose, o Lietuvos Seimas gali tapti panašus į dabartinę Rusijos Valstybės Dūmą. „Jedinnaja Rossija“ vaidmenį atliks V.Uspaskich partija, o jos satelitės „Rodina“ – K.Prunskienės „valstiečiai“ ar socialdemokratai. Priklausomai nuo situacijos.

Kol oligarchas dėlioja rinkimų pasjansą, neeilinėje Seimo sesijoje, nepaisant tam tikros atsisveikinimo su valdžia panikos, irgi dar bandoma imituoti audringą veiklą. Imtas svarstyti Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo įstatymo projektas. Vyriausybė pasiūlė pakeisti šių metų biudžetą nustatant, kad partijoms iš valstybės iždo papildomai skiriami penki milijonai litų. Dar penki milijonai bus skirti antrajam Seimo rinkimų ratui. Bet ir to dar maža. Grupė Seimo narių iš valdančiosios koalicijos ir liberalcentristų frakcijų pateikė pasiūlymą sudaryti dar vieną parlamentinę komisiją keistu ir dar iki šiol nebūtu labai ilgu pavadinimu: „Ištirti galimą kai kurių teisėsaugos pareigūnų dalyvavimą politinėje veikloje bei galimus piktnaudžiavimus vykdant operatyvinę veiklą ir skelbiant operatyvinės veiklos metu surinktą informaciją“.

Na, o „Rubicon group“ vadovas A.Janukonis ir jo advokatai jau kreipėsi į Vilniaus miesto prokuratūrą, prašydami patraukti baudžiamojon atsakomybėn visą būrį teisėsaugininkų ir Seimo narių. Tarp jų – STT direktorių V.Junoką, generalinio prokuroro pavaduotoją G.Jasaitį, Generalinės prokuratūros prokurorę N.Frolovą bei visus Seimo Antikorupcinės komisijos narius. Užsimota kaip reikiant.

Taigi baigiantis dabartinės valdžios kadencijai, sumaištis valstybėje darosi panaši į žiurkių elgesį skęstančiame laive.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija