Atnaujintas 2004 rugpjūčio 27 d.
Nr.64
(1267)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Įvykęs skandalas – pamoka
ir perspėjimas ateičiai

Mindaugas BUIKA

Sankt Piolteno
kunigų seminarija

Apaštaliniu vizitatoriumi
paskirtas vyskupas Klausas
Kiungas priėmė ryžtingą
sprendimą dėl St.Piolteno
kunigų seminarijos uždarymo

Sankt Piolteno
vyskupas Kurtas Krenas

Kunigų seminarija buvo uždaryta

Netrukus prasidėsiantys naujieji mokslo metai taip pat ir dvasininkų formacijos centruose, kunigų seminarijose, be to, Austrijos Katalikų Bažnyčią sukrėtęs skandalas, dėl kurio teko uždaryti Sankt Piolteno vyskupijos seminariją, turėtų būti gera paskata atnaujintam budrumui sutelkti ir pasitvarkyti, kad būtų išvengta panašių skaudžių atvejų, duodančių pretekstą tolesniems laicistinės žiniasklaidos išpuoliams prieš tikėjimą.

Kaip buvo pranešta, po konsultacijų su Vatikanu ir vietiniu vyskupu, popiežiaus Jono Pauliaus II paskirtas apaštalinis vizitatorius Feld kircho (Austrija) vyskupas Klausas Kiungas priėmė sprendimą, kad Sankt Piolteno seminarija, kurios kompiuteriuose buvo rasta tūkstančiai pornografinių fotografijų, turi būti tuoj pat uždaryta. Patikrinimą atlikusio vyskupo pareiškime teigiama, jog seminarija nesugebėjo atlikti savosios misijos – atrinkti ir išugdyti tinkamus jaunuolius katalikiškajai kunigystei, todėl jos formavimą reikia pradėti iš naujo. Sankt Piolteno, esančio už 70 kilometrų į vakarus nuo Vienos, diecezinę kunigų seminariją pranciškonai buvo įkūrę 1455 metais.

Vizitatorius vyskupas K.Kiungas, kuris yra Opus Dei narys, savo pareiškime nurodė, jog nemaža dalis St.Piolteno seminaristų yra dvasiškai sveiki ir ištikimi kunigiškajam pašaukimui, todėl jiems reikia padėti tęsti sielovadines studijas kitose seminarijose. Deja, tarp daugelio seminaristų ir jų dėstytojų išryškėjo labai klaidingos tendencijos. Pirmiausia jis paminėjo žalingą praktiką priimti internetu ir stebėti pornografinius vaizdus, taip pat nusikalstamą vaikų pornografiją ir „aktyvius homoseksualinius santykius“, kurie buvo paplitę šios seminarijos bendruomenėje.

Tiesiogiai nekritikuodamas St.Piolteno 68 metų vyskupo Kurto Kreno, tikrinimą atlikęs vyskupas K.Kuingas vis dėlto pripažino, kad dvasinė vadovybė „pastaraisiais mėnesiais per mažai dėmesio skyrė tiems privalomiems kriterijams, kurie turi būti taikomi priimant kandidatus į kunigystę. Kilus skandalui, Austrijos vyskupų konferencijos pirmininkas Vienos arkivyskupas kardinolas Christofas Šionbornas priminė, jog šalies episkopatas, taip pat ir Vatikano nuncijus Austrijai arkivyskupas Georgas Curas anksčiau yra perspėję vyskupą K.Kreną, kad buvo „pavojingai ignoruojamos priėmimo taisyklės“ į St.Piolteno seminariją, pakankamai neišsiaiškinus, kodėl kandidatus buvo atsakyta priimti kitose seminarijose. „Mes visi žinome ir su skausmu jaučiame, kad šis apsivalymo procesas yra reikalingas“, - sakė interviu Austrijos televizijai kardinolas Ch.Šionbornas.

Vizitatorius vyskupas K.Kiungas savo pareiškime taip pat pripažino, jog skandalas tapo „sunkaus išbandymo valanda St.Piolteno diecezijai ir visai Austrijos Bažnyčiai“. Tačiau jis yra įsitikinęs, kad priimtos radikalios priemonės bus tik į naudą. Visi dabartiniai ir būsimi kandidatai į kunigystę atnaujintoje St.Piolteno seminarijoje turės išlaikyti atitinkamą pastoracinį bei psichologinį testą pagal kituose dvasinio rengimo centruose priimtas normas, kurios yra nuolat tobulinamos.

Kompiuteryje – vaikų pornografijos vaizdai

Kaip minėta, skandalingi įvykiai St.Piolteno seminarijoje yra susiję su dviem dalykais, kurie, be abejonės, tarpusavyje yra susiję: vaikų pornografijos vaizdų rinkimu ir peržiūra bei homoseksualizmo praktikavimu, į kurį buvo įsitraukę ne tik kai kurie seminaristai, bet ir jų dėstytojai, taip pat ir kai kurie seminarijos vadovai. Austrijos policiją sudomino pirmasis atvejis, nes, pagal šalyje nuo gegužės mėnesio pradėjusį veikti įstatymą dėl vaikų pornografijos, už tokią veiklą gali būti baudžiama įkalinimu ir pinigine bauda. Paaiškėjo, kad vaikų pornografijos vaizdus į seminarijos kompiuterinį tinklą rinko St.Pioltene teologiją studijavęs seminaristas iš Lenkijos 27 metų Piotras Z.(jo pavardė nebuvo išviešinta).

Šis seminaristas iš Lenkijoje veikiančių interneto šaltinių buvo surinkęs netgi dešimt tūkstančių vaikų pornografijos vaizdų ir už tai austrų policijos buvo suimtas. Jaunuolis pripažino savo kaltę, buvo pašalintas iš seminarijos, o teismas jį nubaudė minimalia šešių mėnesių kalėjimo bausme lygtinai. Teismo sprendime nurodoma, kad buvęs seminaristas išvengė maksimalios dvejų metų laisvės atėmimo bausmės, nes anksčiau nebuvo teistas bei gailėjosi dėl savo prasižengimo. Austrų tardytojai bandė aiškintis, ar kiti seminaristai nebuvo įsivėlę į nusikalstamos vaikų pornografijos rinkimą, tačiau kol kas nėra pranešimų apie naujus teisėsaugos kaltinimus.

Nors į St.Piolteno seminarijoje atskleistų homoseksualinių santykių tinklą, kaip minėta, buvo įsitraukę tiek studentai, tiek ir jų dėstytojai, tačiau tai neturėjo oficialių teisinių pasekmių, nes neprievartinis homoseksualizmo praktikavimas Austrijoje, kaip ir kitose šiuolaikinėse valstybėse, nėra draudžiamas įstatymu. Tačiau bažnytiniu požiūriu ši antroji skandalo pusė sukėlė ne mažesnį susirūpinimą, nes, anot į tai reagavusio Austrijos vyskupų konferencijos vicepirmininko Graco vyskupo Egono Kapelario, homoseksualizmo praktikavimas yra sunki nuodėmė ir jam „neturi būti vietos kunigų rengimo įstaigoje tiesioginiu ar netiesioginiu būdu“.

Vienoje leidžiamuose žurnaluose pradėjus spausdinti St.Piolteno seminarijoje aptiktas fotografijas, kuriose rodomos nepadorios studentų ir jų dėstytojų glamonės, - tokių kompromituojančių fotografijų seminarijos kompiuteriuose rasta keli tūkstančiai! – vyskupas K.Krenas iš pradžių bandė menkinti incidentą, teigdamas, jog ten pavaizduotas „nekaltas“ jaunuolių šėlsmas per šventinį Kalėdų pobūvį. Tačiau vėliau jis prisipažino, kad buvo padaryta klaidų skiriant seminarijos vadovybę, ir jos rektorius kunigas Ulrichas Kiuchlis bei vicerektorius kunigas Volfgangas Rotė paskelbė apie savo atsistatydinimą. Pats vyskupas K.Krenas atsisakė kalbėti apie galimą savo atsistatydinimą ir sudarė diecezinę aštuonių asmenų komisiją susidariusiai padėčiai seminarijoje ištirti.

Duodamas interviu katalikų žinių agentūrai CNS, Austrijos vyskupų atstovas santykiams su žiniasklaida Erichas Laitenbergeris pastebėjo, kad klausimas dėl vyskupo K.Kreno atsistatydinimo „yra asmeninė jo problema. Tačiau svarbiausia ganytojo atsakomybė – dabar imtis priemonių, jog tai, kas atsitiko, daugiau nebepasikartotų“. Jis pažymėjo, kad įvykęs skandalas „smarkiai pakenkė Austrijos Bažnyčios įvaizdžiui“ ypač dabar, kada šalies episkopatas paskelbė dvasinio atsinaujinimo visuomenėje ir Bažnyčioje kampaniją. Būtent dėl to Austrijos vyskupų konferencija pareikalavo „neatidėliotinos reakcijos“ į skandalą St.Piolteno seminarijoje, pareikšdama savo visišką paramą Romos paskirtam vizitatoriui vyskupui K.Kiungui ir pritardama jo „spartiems ir energingiems veiksmams“.

Pasitikėjimo kreditas iškelia reikalavimus

Austrų visuomenę labai šokiravo ir tas faktas, kad skandalas iškilo būtent St.Piolteno diecezijoje, kurios ordinaru nuo 1991 metų dirbantis vyskupas K.Krenas iki šiol laikytas konservatyviausiu šalies hierarchu. Sekuliari žiniasklaida dabar stengiasi akcentuoti, jog vyskupas K.Krenas anksčiau dažnai kritikuodavo kitas Austrijos vyskupijų seminarijas dėl jų neva perdėto liberalumo ir savojoje stengėsi įvesti autonominę tvarką. Tačiau, kaip nurodė buvęs St.Piolteno seminarijos rektorius kunigas Francas Šritvyzeris, iš šių pareigų atstatydintas prieš trejus metus, čia buvo priimami kandidatai, kurie neatitiko bendrųjų privalomų kunigystės reikalavimų ir kurie buvo atmesti kitose diecezijose dėl „psichinio nestabilumo ir nesveikatos“. Tuo tarpu dabar, kai laicistinė žiniasklaida deda visas pastangas Bažnyčiai kompromituoti dėl pasitaikančių ydų ir „pavydo“ jos šventumui, kunigystei turi būti skiriami sielos pusiausvyrą išlaikę, nuoširdūs ir pašaukimo vertybėms ištikimi jaunuoliai. JAV Katalikų žinių agentūra CNS, savo svarstymuose pasiremdama neįvardytu Austrijos Bažnyčios šaltiniu, nurodo, kad St.Piolteno kunigai išreiškė prieštaravimus dėl kunigo U.Kiuchlio paskyrimo 2002 metais seminarijos rektoriumi, privedusio prie to, kad grupė seminaristų 2003-iųjų rudenį pareiškė skundą vyskupui K.Krenui dėl seminarijos vadovybės. Tačiau, kaip pripažino ir vizitatorius vyskupas K.Kiungas, St.Piolteno ordinaras pernelyg pasitikėjo jo paskirtais asmenimis ir nenorėjo kelti viešų abejonių. „Taigi krizė brendo jau kurį laiką, todėl vargu ar reikia labai stebėtis dėl problemos eskalavimo“, - teigė Austrijos Bažnyčios šaltinis, kuris nepanoro, kad jo pavardė būtų skelbiama.

Tas pats šaltinis CNS teigė, jog po skaudaus skandalo St.Piolteno seminarijoje „katalikų dvasininkai ir seminaristai Austrijoje gerokai diskredituoti – dabar kiekvienas jaunuolis, kuris norės tapti kunigu, bus kitų klausiamas, ar jis nėra homoseksualas arba pedofilas“. Štai kodėl tie, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo prie šios situacijos sudarymo, turi jausti atsakomybę, tad nieko nenustebintų, jeigu vyskupas K.Krenas priimtų sprendimą dėl atsistatydinimo.

Kita vertus, Vokietijos katalikų savaitraščio „Rheinischer Merkur“ komentare pabrėžiama, jog tokio konservatyvių nuostatų ganytojo, koks yra vyskupas K.Krenas, spartus atsistatydinimas būtų priimtas kaip liberaliųjų Bažnyčios kritikų pergalė. Tačiau ir konservatyvieji, tvirtų moralinių pažiūrų katalikai, kurie yra griežtai nusistatę prieš homoseksualizmo praktikavimą, vargu ar pageidautų save asocijuoti su vyskupu, kuris yra žinomas kaip konservatorius, tačiau nesugebėjo užkirsti kelio tokiam papiktinimui jo vadovaujamoje diecezijoje. Kad ir kaip būtų, tačiau „Rheinischer Merkur“ primena, kad naujausioje apklausoje net 92 proc. austrų vis dar laiko Bažnyčią svarbia moraline instancija, tačiau 83 proc. jų taip pat mano, kad nuo vyskupo K.Kreno „bylos“ sprendimo daug priklausys, ar Bažnyčia nepraras turimo pasitikėjimo.

Galima pripažinti, kad pastaruoju metu pasirodę skaudūs ir smerktini homoseksualizmo praktikavimo, pedofilijos, vaikų pornografijos atvejai tarp dvasininkų ir seminaristų verčia kalbėti apie pasitaikančias spragas seminarijų darbe ir jaunųjų kunigų ugdyme. Todėl, nelaukiant pranešimų apie naujus skandalus, Katalikiškojo mokymo kongregacijai, pasikonsultavus su vyskupijų ordinarais, vertėtų parengti nuoseklią programą daugelio seminarijų veiklai ir padėčiai patikrinti Šiaurės Amerikos ir Europos šalyse. Ypač dėl kandidatų į kunigystę atrankos kriterijų deramo laikymosi bei dėl jų dėstytojų ir auklėtojų ne tik teologinio, bet ir žmogiškojo bei dvasinio pasirengimo.

Pastarieji įvykiai St.Piolteno kunigų seminarijoje yra ne tik nemažas smūgis Bažnyčios autoritetui Austrijoje, bet ir gera pamoka bei perspėjimas ateičiai. Kiekvienas sielovadininko atsakingą ir nelengvą kelią pasirinkęs žmogus, kiekvienas kunigas niekada neturi pamiršti, kad jis dabartinio sekuliarizuoto pasaulio akivaizdoje savo asmeninio gyvenimo pavyzdžiu turi laikyti tai, ką skelbia žodžiais, baigia savo komentarą apie įvykusį pasibaisėtiną skandalą Vatikano radijas. Tikinčioji visuomenė kunigui suteikia didžiulį pasitikėjimo kreditą, tačiau tas kreditas suteikiamas ne šiaip sau - už jį daug ir reikalaujama. Reikalaujama pavyzdingo, skaidraus ir skaistaus gyvenimo, nuolatinio Evangelijos liudijimo savuoju gyvenimu, reikalaujama solidarumo su Dievo tauta, ypač su vargstančiais ir kenčiančiais jos nariais. Vyras, tapdamas kunigu, privalo labai gerai suvokti, kokią didelę atsakomybę prisiima, kokią didžią dovaną gauna ir kokiam giliam slėpiniui jis ryžtasi tarnauti.

EPA-ELTA nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija