|
|
Širdis
dainuoja meilę Kūrėjui
 |
|
Prie Kazimiero Račiūno
kapo - žmona Donata
|
Nežinau, kokiomis mintimis gyvendamas prieš šešerius
metus į Amžinybę iškeliavo Kazimieras Račiūnas, kuris paliko mums
didelį dvasinį lobyną. Ant mano stalo guli jo žmonos Donatos atsiųstos
knygelės. Tai buvo labai netikėta, brangi dovana. Nemėgstu poezijos,
išskyrus B.Brazdžionio, Maironio ir dar kai kurių Lietuvos poetų.
(Nes daugelio eilėraščiai neatitinka mano dvasios.) Tačiau K.Račiūno
- lipte prilipo. Jo eilėraščiai - tai malda, kaip ir Lacrimos, kurią
taip pat labai branginu.
Ar apie K.Račiūną žino mūsų XXI amžiaus skaitytojai?
Atsiklausiau D.Račiūnienės ir, jai leidus, ėmiausi plunksnos.
|
|
|
Jis
buvo Žmogus!
 |
|
Algimantas Žilinskas
|
Mano Tėtis buvo Algimantas Žilinskas. Tai pats
nuostabiausias Žmogus mano gyvenime, kurio dukra man buvo lemta
būti. Daug gyvenime teko sutikti žmonių: vieni buvo mokytojai, kiti
Mokytojai; vieni buvo draugai, kiti Draugai; vieni - giminaičiai,
kiti - Giminaičiai; vieni Žmonės, kiti paprasčiausiai geri žmonės.
Mano Tėtis buvo pirmas mano gyvenimo Mokytojas. Esu dėkinga Dievui,
Likimui, mano Tėvui ir Motinai už man suteiktą teisę gyventi. Žinau,
kad Jam dabar labai gerai, - ir ne todėl, kad nejaučia fizinio ir
dvasinio skausmo, kad nereikia matyti raudančių žmonių, - Jis dabar
su Dievu.
|
|