Atnaujintas 2004 rugsėjo 3 d.
Nr.66
(1269)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Skaudžiausi istorijos
vingiai ir pergalės
bei džiaugsmo žiedai

Šiluvos reikšmė

Lietuvos Vyskupų
Konferencijos
posėdyje

Po sėkmingų darbų –
padėka Dievui

Likime ištikimi
prieš šimtmetį
įkurtai partijai

Pensiono vaikai

Privatūs apreiškimai:
Dievo pagalba
ar šėtono pinklės?

Baltijos kelias

Kaip Olimpo dievai

Sprogimai nesiliauja

Visi olimpiečiai sutikti
kaip čempionai

Petras KATINAS

Dukart olimpinis čempionas,
disko metikas Virgilijus Alekna
(kairėje) buvo apdovanotas
Prezidento taure

Pirmadienį iš Atėnų olimpinių žaidynių sugrįžę Lietuvos olimpiečiai sostinės Katedros aikštėje buvo sutikti kaip čempionai. Pamačius daugiatūkstantinę žmonių minią, plakatus su užrašais „Jūs mūsų širdyse čempionai“ ir „Jūs mūsų auksas“ bei išgirdus sveikinimus, šypsenos atsirado ne tik medalius laimėjusių sportininkų veiduose. Geriausiai Atėnuose pasirodžiusiems olimpiečiams buvo uždėti simboliniai ąžuolų lapų vainikai.


Nauja viltis ekumenizmo kelyje

Šventojo Tėvo kilnus poelgis grąžinant
Kazanės Dievo Motinos atvaizdą Rusijai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II
atsisveikina su ikona

Pastarosios savaitės popiežiaus Jono Pauliaus II veikloje dar kartą patvirtino vieną ryškiausių šio pontifikato bruožų: ypatingą pamaldumo Dievo Motinai gaivinimą lankant svarbiausias šventoves, susitinkant su katalikiškų organizacijų nariais ir pagerbiant stebuklinguosius Švč.Mergelės Marijos atvaizdus. Per šiemetę Žolinės šventę, rugpjūčio 15-ąją, Popiežius lankėsi Lurdo šventovėje, Prancūzijoje, kur drauge su šimtais tūkstančių maldininkų paminėjo Nekaltojo Prasidėjimo tikėjimo tiesos formalaus paskelbimo 150-ąsias metines, o ateinantį sekmadienį, rugsėjo 5 dieną, jis vyks į Italijos didžiausią Loreto Dievo Motinos šventovę, kur vadovaus trijų aktyvių Katalikų akcijos narių beatifikacijos iškilmei.


Ar yra Lietuvoje katalikų bendruomenė? Kokia ji?

Katalikui kultūrininkui dažnai
iškyla klausimas: „Kokia mūsų,
katalikų, bendruomenė?“
Nuotraukoje: J.Juškaitis
prie Anykščių bažnyčios
Algimanto ŽIŽIŪNO nuotrauka

Lietuvoje, pagal įvairius statistinius duomenis, apie 80 proc. gyventojų sudaro katalikai. Tačiau katalikais save vadinantys žmonės dažnai tik rodo savitą savo supratimą ar norą priklausyti kokiai nors bendruomenei (šiuo atveju – katalikų), nors tokiai jie visiškai nepriklauso ir nežino, kur ji yra ir kur jos ieškoti. Nebent kas nors, irgi panašiai kaip jie, „statistiškai” laikantis save kataliku, paprašo pabūti, pavyzdžiui, jo sūnaus krikštatėviais. Į panašių „statistinių” katalikų skaičių įeina ir dauguma praktikuojančių ar pusiau praktikuojančių katalikų: prisilaikydami Katalikų Bažnyčios įsakymo sekmadieniais ar šventadieniais dalyvauti šv. Mišiose, gyvenime jie faktiškai parodo mažai krikščioniško supratimo. Dažniausiai jie nedalyvauja parapijos gyvenime, netgi jokiame parapijos renginyje (kurių šiuo metu vyksta dažnai). Tad ką tada kalbėti apie jų dalyvavimą katalikų bendruomenės gyvenime, kurio pulsą sunkoka apčiuopti ir nuosekliam katalikui?


Bendruomenės kūrimas

Prieš 225 metus statyta
unikalios medinės žemaičių
architektūros (karūnuotu
bokštu) Švč. Mergelės
Marijos bažnytėlė

ŠIAUDINĖ. Pačiame Akmenės rajono vakariniame pakraštyje gražiai sutvarkytas ir gerai išsilaikęs Šiaudinės bažnytkaimis su prieš 225 metus statyta unikalios medinės žemaičių architektūros (karūnuotu bokštu) Švč. Mergelės Marijos bažnytėle. Čia rugpjūčio 16 dieną švenčiami Šv.Roko - ligonių slaugytojo atlaidai. Šiais metais atlaidai vyko rugpjūčio 22 dieną, sekmadienį. Kan. Vincentas Gauronskis, Viekšnių klebonas ir Mažeikių r. vicedekanas, gimęs šioje parapijoje ir krikštytas Šiaudinės bažnyčioje, šv. Mišių homilijoje įkvėptai kalbėjo, kad žmogus, neturintis savo gimtojo krašto, yra nelaimingas žmogus. Šv.Mišiose dalyvavo ir Papilės klebonas kun. Aloyzas Orantas. Bažnytėlė ir šventorius negalėjo sutalpinti maldininkų. Keli kilometrai iki Šiaudinės visos pakelės buvo užstatytos automobiliais.


Atlaidų šventė vis gražėjančioje parapijoje

Po atlaidų 80-mečio proga
buvo pasveikintas parapijos
choro vargonininkas
Leonardas Kepežinskas.
Dešinėje - klebonas
kan. Vytautas Vaičiūnas
Mindaugo SAMUOLAIČIO
nuotrauka

Šlienava. Paskutinį rugpjūčio sekmadienį parapijoje vykę Šv. Baltramiejaus atlaidai sutraukė daug žmonių. Oras pasitaikė labai gražus, tad tie, kurie netilpo į bažnyčią, galėjo dalyvauti šv. Mišiose ir šventoriuje. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs kun. Kazimieras Ambrasas, SJ, po ilgoko darbo keliose užsienio šalyse pavasarį sugrįžęs į Lietuvą, pasakė pamokslą apie apaštalą šv. Baltramiejų (Šventajame Rašte minimą Natanielio vardu), po Kristaus mirties ir prisikėlimo nukeliavusį net iki Rytų Indijos, vėliau Albanijoje žiauriai nukankinto už tikėjimo skleidimą.


Medžiugorjė –
Dievo Motinos oazė...

Šv. Mišios po kupolu

Dar neišblėso įspūdžiai iš prieš metus vykusios piligriminės kelionės į Lenkiją, Čekiją, Austriją, Italiją, o neseniai vėl buvau išvykęs į piligriminę kelionę. Dalyvavau XV tarptautiniame jaunųjų maldininkų susitikime Medžiugorjėje, kuris vyko liepos 30 – rugpjūčio 8 dienomis.


Skaitytojai apie „XXI amžių“

Kai mes, didžiulė grupė Lietuvos maldininkų, vykome į jubiliejinį renginį – XV tarptautinį jaunųjų maldininkų susitikimą Medžiugorjėje, kuris vyko liepos 30 – rugpjūčio 9 dienomis, daugelis vežėmės ir katalikišką laikraštį „XXI amžių“. Tai rodo, kad tikintieji nėra abejingi savo laikraščiui, jį mėgsta ir noriai skaito. Šioje kelionėje pakalbinau keletą piligrimų, norėdamas išgirsti jų nuomonę apie šį leidinį.


Atėnų olimpinėms žaidynėms pasibaigus

Lietuvai Atėnų olimpinėse
žaidynėse medalį pelnęs
olimpinis čempionas disko
metikas Virginijus Alekna

Sėkmingiausiai pasirodė Bahamų salų atstovai

Atėnų olimpinėse žaidynėse sėkmingiausiai pasirodė ne JAV ar Kinijos sportininkai, o Bahamų salų atstovai. Tai rodo duomenys, kuriuos paskelbė Austrijos statistikos institutas, suskaičiavęs medalių kiekį, tenkantį šimtui tūkstančių 15-34 metų amžiaus kiekvienos šalies gyventojų. Tokiam sportininkų amžiaus Bahamų salų gyventojų skaičiui tenka 1,83 olimpinio medalio. Bahamiečiai Atėnuose iškovojo vieną aukso ir vieną bronzos medalį.

Lietuva, kurios sportininkai pelnė vieną aukso ir du sidabro medalius, Austrijos statistikos instituto sudarytoje lentelėje užėmė 21-ąją vietą (0,31). Olimpinių žaidynių medalių lentelėje Lietuvos atletai liko 45-i.


Rinkimai karo griuvėsių fone

Petras KATINAS

Naujasis Čečėnijos
„prezidentas“
Alu Alchanovas pažadėjo
atkurti šį karo išsekintą
regioną
EPA-ELTA nuotrauka

Vienas aukštas Kremliaus pareigūnas, neseniai lydėjęs Rusijos prezidentą V.Putiną jam netikėtai lankantis Čečėnijoje, pareiškė, kad V.Putinas buvo tiesiog sukrėstas ir pasibaisėjęs tuo, ką pamatė skrisdamas sraigtasparniu iš paukščio skrydžio. Vien griuvėsiai, ir jokių atstatymo požymių, apie ką skelbia pataikūnai, nėra nė kvapo. Nepaisant to, kad iš Rusijos Federacijos biudžeto, paties V.Putino įsakymu, nuniokotai Čečėnijai atstatyti buvo skirta 62 milijardai rublių. Nežinia, ar V.Putinas iš tiesų pasibaisėjo tuo, ką išvydo, ar tik suvaidino didžiai pasipiktinusį.


„Juodųjų arkliukų“ startas

Petras KATINAS

Kol daugelis piliečių dvi savaites tūnojo prie televizorių stebėdami Olimpiados batalijas, o kiti, kurių piniginės pakankamai storos, kartu su aukščiausiąja šalies valdžia buvo nukakę net į Atėnus, partijų tarybos plušo sudarinėdamos kandidatų į Seimą sąrašus. Juose nieko itin nauja nesimato. Nebent socialdemokratai į pirmąjį dešimtuką įtraukė garsiosios Paleckių dinastijos atstovą, tuo dar kartą parodydami, jog tęstinumas nuo 1940 metų birželio turi gilias tradicijas. Į Seimą stumiama, partiniu žargonu kalbant, „kooptuojama“, dar viena „kovose užgrūdinta“ partijos veikėja, buvusi LKP – LDDP Utenos rajono tarybos pirmininkė Milda Petrauskienė, kuri dar 1992 metų sausį partiniame organe „Tiesa“ gyrėsi, kaip „sunkiausių persekiojimų dienomis (t.y. po nepriklausomybės paskelbimo – P.K.) partijos gretas papildė nauji žmonės, tad rajono partinėje organizacijoje yra 500 narių, o rėmėjų - kur kas daugiau“.


Kai valdžiai viskas leidžiama

Pasaulis darosi neramus. Jau beveik dešimt metų Čečėnijoje vykstant karui, kurio metu žuvo ne viena dešimtis tūkstančių čečėnų, karas persimeta ir į Rusiją. Į neviltį patekę čečėnai ar jų broliai ingušai gąsdina Rusijos vadus įžūliais teroro aktais: praėjusią savaitę du keleiviniai lėktuvai, pakilę iš Maskvos oro uosto ir skridę į tolimus Rusijos regionus sprogo ore , atrodo, nuo teroristų rankų; šios savaitės pradžioje čečėnė mirtininkė susisprogdino vienoje Maskvos metro stočių, o dar kitos čečėnės tokio paties poelgio su nerimu tikintis kitomis dienomis, Rusijai priklausančioje Šiaurės Osetijoje buvo užgrobti mokyklos mokytojai ir mokiniai, reikalaujant išvesti Rusijos karines pajėgas iš Čečėnijos, paleisti čečėnų ir ingušų kalinius, nuteistus už „teroristinę” veiklą.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija