|
Valstybės skandinimas skandalų liūne
Petras KATINAS
Stumdymasis prie valdžios lovio sukelia vis naujų, beveik anekdotiškų situacijų. Kai kurios jų darosi sunkiai suvokiamos. Ko siekiama eskaluojant vis naujas grėsmes ne tik valstybės piliečiams, bet ir pačios valstybės saugumui? Tai, aišku, niekam ne paslaptis, kas iš tiesų yra suinteresuotas nestabilumu valstybėje ir kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Nekalbant jau apie Rusijos generolų žvanginimus ginklais, netgi atomine bomba, jeigu Kremlius nuspręs, jog kažkur artimajame užsienyje susisuko lizdą tikri ar mistiniai teroristai. Žinant sovietinių čekistų veiklos metodus nuo pat bolševikų atėjimo į valdžią, jiems juoko darbas nukepti kokį nors, pavyzdžiui, Rusijos pilietį, kad ir menkas pareigas užimantį ambasados darbuotoją, ir po to apkaltinti mistinius teroristus, veikiančius Lietuvoje, Latvijoje ar Gruzijoje. Prisiminkime mūsų atkurtosios nepriklausomybės pradžią, kai po 1991-ųjų kruvinųjų sausio įvykių, visame pasaulyje kilus skandalui, Maskvoje ir Vilniuje buvo rimtai svarstoma, ką daryti, kad išsisuktų nuo Kriučkovo ir jų statytinių M.Burokevičiaus LKP (SSKP) platformininkų avantiūros. Niekas nepaneigė tuomet ir vėliau pasirodžiusių pranešimų, remiantis pačių pučistų parodymais, kad iš centro atvykę svečiai ir vietiniai komunistų vadai visai rimtai svarstė klausimą: paaukoti vieną savųjų konkrečiai, M.Burokevičiaus vadovaujamos tikrųjų bolševikų partijos antrąjį sekretorių Vladislavą Švedą. Tai būtų buvusi proga centrui įsikišti ir likviduoti Lietuvos buržuazinių nacionalistų valdžią. Taigi esant reikalui tokia ar panašia galimybe gali būti pasinaudota ir dabar. Todėl naujojo Rusijos generalinio štabo viršininko generolo pulkininko Jurijaus Balujevskio pareiškimas, kad Maskva pasirengusi smogti prevencinius smūgius teroristams bet kurioje pasaulio vietoje, kelia didelį nerimą. Juk taip ir liko neaišku, ar šie generolo J.Balujevskio grūmojimai skirti tik buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms, ar ir kitoms, buvusioms Varšuvos bloko valstybėms. Gerai dar, kad karingasis generolas nežadėjo užmėtyti atominėmis bombomis. Proga nubausti Lietuvą už teroristų rėmimą jau atsirado. Rusijos ir mūsų šalių žiniasklaida skubiai paskelbė, kad čečėnų kovotojų pasiūlymas už Rusijos prezidento V.Putino sučiupimą sumokėti 20 mln. dolerių išplatintas per čečėnų kovotojų portalą, kuris yra vieno interneto paslaugų teikėjo, veikiančio Lietuvoje, serveryje. Kalbama apie Kaukaz Center.
Bet, sprendžiant iš mūsų pačių vietinių Maskvos gerbėjų ir šlovintojų veiksmų bei deklaracijų, Kremliui, bent jau Lietuvos atžvilgiu, nereikės tokių drastiškų priemonių. Štai nušalintasis prezidentas R.Paksas jau paskelbė būsimosios Vyriausybės sąrašą po Seimo rinkimų. Tai išties įspūdingas sąrašėlis, rodantis, kokios jėgos veržiasi valdyti valstybę: premjeras -V.Mazuronis; užsienio reikalų ministras - didžiausias NATO priešininkas R.Pavilionis (Vadimas); švietimo ministrė pastarojo žmona A.M.Pavilionienė, deganti amžina neapykanta visiems, kas drįsta prieštarauti R.Paksui ir jos vyrui; vidaus reikalų ministras - išmestas iš Valstybės saugumo departamento A.Sereika (Sereičikas), pasižymėjęs tik tuo, kad neteisėtai perdavė operatyvinius duomenis piliečiui R.Paksui; sveikatos ministras neišlendantis iš teismų už šmeižtą G.Šurkus. Kokia ateitis lauktų Lietuvos, jeigu ši kompanija atsidurtų valdžioje, visiškai nesunku suprasti. Šalyje įsivyrautų politinis ir ekonominis krachas, tarptautinė izoliacija. Ne ką geresnės ir kitų dviejų besiveržiančių valdžion Viktoro Uspaskich ir Kazimiros Prunskienės komandos. Tiesa, K.Prunskienė ir vienoje televizijos laidoje su ja dalyvavęs valdančiosios partijos kandidatas Nr. 1 Č.Juršėnas sakė vienas kitam komplimentus ir džiaugėsi esantys ideologiškai artimi. Toks ideologinis artimumas irgi gana įdomus. Kokią ideologiją išpažįsta pati K.Prunskienė, pakankamai žinoma. Vos tik kam nors užsiminus apie grėsmes Lietuvai, kylančias iš buvusios vyriausiosios sesės, ši ponia puola vos ne į isteriją. Tačiau kokia ideologija vadovaujasi jos artimiausieji naujieji bendražygiai dabartinio Seimo narys K.Bobelis ir Žemės ūkio rūmų vadas J.Ramonas? Šie vyrai jos paprasčiausiai neturi. Tą aiškiai pamatėme, kai K.Bobelis vadovavo Krikščionių demokratų partijai, suskaldė ir sudraskė ją, už tai pelnydamas didelę visų kairiųjų pagarbą ir meilę. Apie J.Ramoną net kalbėti nėra ko. Tai tipiškas nepriklausomybės laikotarpiu iškilusio išsišokėlio etalonas.
Kalbant apie ideologiją, tai valdančiosios partijos vadai ir ideologai bene pirmą kartą susidūrė su kai kurių savo partiečių praregėjimo reiškiniais. Reikia pasakyti, jog tokių dalykų šioje partijoje dar nėra buvę drįsti maištauti prieš sustabarėjusią nomenklatūrinę partijos vadovybę! Ir, baisu pagalvoti, prieš patį vadą! Štai vietoje į Europarlamentą patekusio senojo socialdemokrato Aloyzo Sakalo, palyginti jauna partijos narė buvusi Anykščių laikraščio Anykšta redaktorė Gražina Šmigelskienė, gana žinomas ir gerbiamas žmogus šiame Aukštaitijos regione, dar net neapšilusi kojų Seime, paskelbė pareiškimą, gerokai sunervinusį partijos politbiurą. G.Šmigelskienė pareiškė esanti pasirengusi be jokio gailesčio padėti partijos bilietą, nes Socialdemokratų partija tapo nebe ta partija, į kurią stojusi prieš penkerius metus. Pasak Seimo narės, partijoje vyrauja nomenklatūra ir asmeniniai interesai, be to, partija tapo individualia įmone (kieno ta įmonė, visiems aišku kaip dukart du), kurioje nebeliko nė kvapo senųjų socialdemokratinių idėjų. Jai reikia tik paklusnios, lengvai valdomos, dažnai pagiringos minios, - pabrėžė G.Šmigelskienė. Kai dėl socialdemokratinių idėjų, tai LKP-LDDP jų niekada ir neturėjo, bet individualiai akcinei bendrovei to ir nereikėjo. Kai atėjo metas tapti Socialistų internacionalo nare, buvo prijungti atsikūrę socialdemokratai, už ministrų ir kitas šiltas kėdes atidavę partiją tos individualios įmonės vadovui. O tai, kad G.Šmigelskienė iškėlė savo kandidatūrą Anykščių-Kupiškio rinkimų apygardoje ir ją palaikė šių rajonų partijos skyriai, nieko nereiškia. Politbiuras šią apygardą skyrė buvusiam premjero A.Brazausko referentui Antanui Valiui. Tai, matyt, vadovų supratimu reiškia vidinę partinę demokratiją, apie kurią taip mėgsta kalbėti Č.Juršėnas ir Co.
T iesa, reikia pripažinti, kad dabartiniai socialdemokratai netapo visiškomis Kremliaus marionetėmis ir, nepaisant senųjų nomenklatūrininkų nenoro, nemažai prisidėjo, kad Lietuva taptų euroatlantinių struktūrų nare. Dabar tokia politika nepatinka kitiems, dar labiau mylintiems, kurie, prisidengę liaudies gerovės pažadais, rengiasi pasukti valstybės vairą visai į kitą pusę. Tam nepagailėta ir negailima nei pastangų, nei pinigų. Taip ir buvo ištraukti pirmiausia R.Paksas, o vėliau V.Uspaskich bei K.Prunskienė, nekalbant jau apie tokią smulkmeną kaip J.Veselkos grupelė ir į ją panašios. Užtat J.Veselkai R.Paksas jau numatė ūkio ministro kėdę.
Kilęs naujas skandalas dėl to, kad specialiosios tarnybos gali niekieno nekontroliuojamos klausytis telefoninių pokalbių ir kai kurios techninės įrangos paėmimas iš Lietuvos telekomo praėjusį trečiadienį rodo, kad vyksta negeri dalykai. Iškart po tokių veiksmų, konfiskuojant specialią įrangą, pasirodė pranešimai, jog su pokalbių pasiklausymu susiję R.Pakso aplinkos žmonės. Buvo užsiminta, konkrečiai, apie Krašto apsaugos ministerijos 2-ąjį operatyvinį skyrių, kuriam vadovauja G.Bagdonas (Orlovas). Tas pats, kurį prieš nušalinimą R.Paksas siekė paskirti Valstybės saugumo departamento vadovu. G.Bagdonas iškart pareiškė, kad jis ir jo vadovaujama tarnyba dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo niekuo dėti. Tačiau lietaus be debesies nebūna. Ar ne todėl taip susinervino jau manantis turįs Seimą ir būsimąją Vyriausybę savo kišenėje V.Uspaskich? Dar tik užsiminus apie pavojų, kylantį nacionaliniam saugumui dėl telefoninių pokalbių pasiklausymo, V.Uspaskich tuoj pat pareiškė esąs įsitikinęs, jog naujas skandalas gali būti nukreiptas prieš jį ir jo stumiamus į Seimą bičiulius. Sunerimo ir vienas paksininkų partijos kandidatų H.Žukauskas. O tai galėtų reikšti: Vagie, kepurė dega! Generalinis prokuroras A.Klimavičius, pareiškęs, kad specialiųjų tarnybų pareigūnai telefoninių pokalbių klausosi tiek, kiek reikia, irgi pasijuto gana nejaukiai. Ir ne jis vienas. Nes, kaip akcentavo Seimo narė Rasa Juknevičienė, prieš rinkimus visuomet pastebimas didžiosios mūsų kaimynės susidomėjimas Lietuvos įvykiais. Seimo narės nuomone, visai gali būti, jog kai kurie telefoninio skandalo epizodai galėtų būti siejami su bandymais pravalyti kelią į valdžią vienam rusų tautybės politikui, jau ir taip įsivaizduojančiam save rinkimų nugalėtoju. Ir kodėl gi neįsivaizduoti, jeigu įvairios sociologinės apklausos vos ne kasdien skelbia, jog po rusų oligarcho kojomis savo balsavimo biuletenius sudės daugiau kaip trečdalis Lietuvos rinkėjų. Likusius pasidalys socialdemokratai ir K.Prunskienė su R.Paksu. Visiems kitiems nieko gero nežadama. Pirmiausia, žinoma, Tėvynės sąjungai. Ir kaip žadės, jeigu didžioji socialinė rūpintojėlė kasdien per visas žiniasklaidas skelbia, kad Tėvynės sąjunga privedė valstybę beveik prie kracho, ir tik rūpintojėlės ministrės bei jos tiesioginio viršininko dėka pensininkai ir visi kiti tuoj maudysis piniguose.
Ką gi, iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo. O dar po dviejų savaičių, spalio 24 dieną, įvyksiančiame antrajame rinkimų rate paaiškės, kas valdys Lietuvą artimiausius ketverius metus. Dabar ne tik humoristai, bet ir pretendentai į Seimo narius studijuoja numerologiją, tai yra, kokiai partijai ar koalicijai teko tas ar kitas numeris. Šioje srityje aiškiai pirmauja R.Paksas, kaip didelis antgamtinių jėgų bei visokių užkalbėjimų ir burtų žinovas. Jis jau pareiškė, kad jo koalicijos Už tvarką ir teisingumą aštuntasis numeris rodo ne tik valdžią, bet ir sėkmę bei didelius pinigus. Negi ir nesant Lietuvoje Lenai Lolišvili, jos nežemiškas galias perėmė pats nebeskrajojantis Rolandas?
Būtina priminti plakatų, lankstinukų, televizijos debatų užpiltiems iki ausų rinkėjams vieną svarbų dalyką, apie kurį kalbėjo Seimo narys K.Glaveckas: Niekada taip daug nemeluojama kaip per karą, po medžioklės ir prieš rinkimus.
© 2004 "XXI amžius"
|