Pirmasis puslapis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Palaimintąja paskelbta garsioji
mistikė ir regėtoja

Mindaugas BUIKA

Palaimintoji sesuo Ana Katarina Emerik

Kelias į gyvenimo šventumo liudijimą

„Kristaus kryžius yra vilties ikona“, – šis popiežiaus Jono Pauliaus II mokymas puikiai siejasi su praėjusį sekmadienį, spalio 3 dieną, Bažnyčios palaimintąja paskelbtos vokiečių mistikės ir regėtojos vienuolės Anos Katarinos Emerik (1774-1824) gyvenimo liudijimu. Daugelį to laikotarpio žymių asmenybių, kurioms teko su ja susitikti, sesuo Ana Katarina paskatino dvasiniam atsinaujinimui ir aktyviam tikėjimo praktikavimui. Ir vėliau, susipažinę su jos vizijų aprašymu, daugelis tikinčiųjų geriau suprato Kristaus kančios slėpinį. Palaimintosios A.Emerik regėjimai darė stiprią įtaką ir amerikiečių režisieriui Melui Gibsonui, kūrusiam garsųjį filmą „Kristaus kančia“. Tiesa, kai kurie žydų veikėjai kritikavo sesers Anos Katarinos beatifikaciją, nes, jų manymu, vizijos dėl neigiamo žydų pavaizdavimo neva skatina antisemitizmą.

Šventovei - Pietų Korėjos banko auka

Benjaminas Žulys

Pietų Korėjos bankininkai Paminklinėje Priskėlimo bažnyčioje. Kairėje - kun. Vytautas Grigaravičius ir Rasa Juknevičienė Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Spalio 6 dienos popietę Kaune, Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje, Pietų Korėjos banko „Dallant Bank Inc“ prezidentas Duck-su Kanga perdavė Kauno miesto dekanui bei šios parapijos klebonui kun. Vytautui Grigaravičiui oficialų laišką, kuriuo pranešama apie šio investicinio banko skirtą dešimt tūkstančių JAV dolerių (apie 28 tūkst. litų) auką šventovei atstatyti. Duck-su Kango teigimu, jam „tenka didelė garbė perduoti šią paramą Prisikėlimo bažnyčiai, kuri yra visų Lietuvos piliečių viltingos ateities simbolis. Pietų Korėja, išgyvenusi panašią prievartinės okupacijos istoriją, suvokia bei užjaučia Lietuvos kančias ir negandas, tekusias iškęsti Sovietų Sąjungos okupacijos metais. Todėl dabar, atgavus laisvę ir nepriklausomybę, drauge su Lietuvos Respublikos piliečiais mes džiaugiamės ir švenčiame šią nuostabią galimybę – patiems rinktis bei kurti savo ateitį“.

Kunigo tėviškė pasidabino kryžiumi

Kazimieras Dobkevičius

kun. Petras Purlys

Aukštaitijos žemė pasižymi išskirtiniu grožiu – tūkstančiais ežerų ežerėlių, piliakalnių gausa, kalvomis ir kalneliais, upokšnių vandenų krištoliniu tyrumu, šaltinių gaiva, laibaliemenėmis pušimis. O kokia panorama atsiveria nuo tų kalnų kalnelių, ypač saulėtą dieną… Ne veltui mūsų tautos dainius Maironis taip gražiai apdainavo Lietuvos gamtos grožį. Tuo dar kartą buvo galima įsitikinti praėjusį sekmadienį vykstant į Želvos apylinkėse esantį Aginčių kaimą, kuriame įvyko naujojo kryžiaus pašventinimas ir šv. Mišios po atviru dangumi.

Penkiasdešimt kunigystės metų

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Kun.Kostas Balsys

Panevėžio vyskupijoje darbuojasi du kunigai, turintys tokius pačius vardą ir pavardę – Kostai Balsiai. Vienas kun. Kostas Balsys – Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčios administratorius, sudegusios Pakalnių bažnyčios statytojas (ją ir aptarnauja), prieš metus paminėjęs 40-ąjį amžiaus jubiliejų. Kitas kun. Kostas Balsys – šįmet paminėjęs 40 metų darbo Miežiškių parapijoje ir 50 metų kunigystės sukaktis.

Atlaidai – parapijiečių
ir universiteto šventė

Šv. Mišias koncelebravę kunigai Žydrūnas Kulpys, dr. Arvydas Ramonas ir Jordanas Kazlauskas. Į susirinkusiuosius kreipiasi LŽŪŪ rektorius prof. Albinas Kusta (kairėje)

TABARIŠKIAI. Rugsėjo 12-ąją Kristaus Karaliaus bažnyčioje iškilmingomis šv. Mišiomis pradėtas renginių ciklas, skirtas Lietuvos žemės ūkio universiteto 80-osioms metinėms pažymėti. Tuo pačiu metu vyko Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai. Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Lietuvos nacionalinis delegatas Europos universitetinės sielovados komitete kun. dr. Arvydas Ramonas. Jis sakė, kad LŽŪU 80-mečio paminėjimas Tabariškių bažnyčioje yra didelė šventė ne tik akademinei bendruomenei, bet ir Katalikų Bažnyčiai, nes šis universitetas yra pavyzdys, koks gali būti tikėjimo ir proto santykis bei kaip gali vykti Bažnyčios ir aukštosios mokyklos bendradarbiavimas.

Lankėsi arkivyskupas

Į Girdžius atvykusį arkivyskupą Sigitą Tamkevičių (antras iš dešinės) su duonos kepalu pasitinka Kisielių šeima. Kairėje – klebonas kun. Kęstutis Grabauskas, dešinėje – mons. Adolfas Grušas, viduryje – kun. Boleslovas Vaira Romualdo RAKAUSKO nuotrauka

GIRDŽIAI. Rugsėjo 19-ąją Šv.Marijos Magdelietės parapijoje lankėsi ir Sutvirtinimo sakramentą teikė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Atvykusį ganytoją prie šventoriaus pasitiko Kisielių šeima. Raportą apie parapiją arkivyskupui perskaitė klebonas dekanas kun. Kęstutis Grabauskas. Papasakojęs apie parapijos ir bažnyčios istoriją, jis sakė, kad iš prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusių daugiau kaip dviejų tūkstančių katalikų šiuo metu jų tėra apie tūkstantį. Į bažnyčią sekmadieniais iš jų ateina tik 8-9 proc. Tai daugiausia Girdžių gyventojai, nes iš aplinkinių kaimų sekmadieniais atvykti į bažnyčią būna sunku. Nepaisant to, kad aktyvių parapijiečių nedaug, žmonės noriai dalyvauja talkose, kai reikia sutvarkyti šventorių ar bažnyčią, o laukdami arkivyskupo apsilankymo, jie išdažė bažnyčios grindis.

Dabinamas šventovės vidus

Naujosios Kryžiaus kelio stotys puošia Švč. Trejybės bažnyčios sienas Autoriaus nuotrauka

Panevėžys. Ketvirtas mėnuo Švč. Trejybės bažnyčios viduje vyksta remonto darbai, tačiau joje nenutraukiamos pamaldos. Remonto pėdsakai kruopščiai nuvalomi. „Bažnyčia - Dievo namai, todėl turi būti sutvarkyti taip, kad įėjus į juos būtų gražu, jauku ir miela, jie džiugintų dvasią“, - kalbėjo bažnyčios rektorius kanauninkas Bronius Antanaitis. Jis neslėpė, kad surinkti lėšų remontui darosi vis sunkiau, todėl jam tenka suktis kaip voveraitei rate. Kanauninkas sakė girdėjęs, jog miesto savivaldybė yra skyrusi 20 tūkstančių litų, tačiau tų pinigų dar nėra matęs.

Šv. arkangelo Mykolo atlaiduose
lankėsi kardinolas

Sutvirtinimo sakramentą teikia kardinolas Audrys Juozas Bačkis (dešinėje). Kairėje - klebonas kun. Valentinas Virvičius

VARĖNA. Rugsėjo 26-ąją, sekmadienį, medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia sunkiai talpino visus, dalyvavusius tituliniuose Šv. arkangelo Mykolo atlaiduose. Jų metu kardinolas Audrys Juozas Bačkis šešiasdešimt keturiems jaunuoliams suteikė Sutvirtinimo sakramentą ir visiems, dalyvavusiems atlaiduose, priminė, jog Sutvirtinimo sakramentas, kurį turi teisę teikti tik vyskupas, yra ženklas, kad Jėzus Kristus pažymi krikščionį savo Dvasios antspaudu ir iš aukštybių duoda jam ypatingų jėgų būti Kristaus liudytojus. Jaunuolių kaktas patepęs šventąja krizma ir ištaręs žodžius: ,,Priimk Šventosios Dvasios dovanos ženklą“, kardinolas juos palaimino.

Kryžius – nekaltų aukų
įamžinimo ženklas

Paminėtas Klepočių tragedijos 60-metis

Iš kairės: vyskupas Juozapas Matulaitis, kunigai Gediminas Tamošiūnas ir Rokas Puzonas Ryliškėse minint Klepočių tragedijos 60-metį Laimos STANKEVIČIŪTĖS nuotrauka

Ryliškės. Rugsėjo 19 dieną, sekmadienį, minint 60-ąsias Klepočių žudynių metines, šv. Mišias Ryliškių Šv. Monikos bažnyčioje aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis ir kancleris kun. Gediminas Tamošiūnas, Žiežmarių parapijos klebonas kun. Rokas Puzonas, Alytaus Šv. Liudviko parapijos altaristas kun. Zigmas Gustainis kartu su Alovės ir Ryliškių parapijų ganytoju kun. Stanislovu Stankevičiumi. Bažnyčioje giedojo Vilniaus Arkikatedros krikščioniškojo giedojimo grupė (vadovė J.Bukontaitė). Po šv. Mišių ir iškilmingos eisenos apie bažnyčią, prasidėjo minėjimas. Šventė vyko labai iškilmingai, dalyvavo daug žmonių, tarp jų ir 35 šauliai bei jaunieji šauliai iš Alytaus, Varėnos, Merkinės.

Paskutinis skambutis

Petras KATINAS

Praėjusį sekmadienį komercinės TV3 televizijos ekrane pasirodė seniai matytas ir girdėtas talentingas žurnalistas Algimantas Matulevičius, pateikęs įdomią laidelę – reportažą iš Prienų rajono, kuriame pokalbiai su įvairiais žmonėmis, tvirtai apsisprendusiais balsuoti už V.Uspaskich partiją. Tai buvo išties gana šiurpinantis vaizdas. Galima priminti, jog kaip tik šio rusų oligarcho pastangų (ir pinigų) dėka A.Matulevičius buvo išvarytas iš Baltijos TV ir nė viena televizija nesiryžo priimti jo į darbą. Mat žurnalistas parodė keletą laidų apie Kėdainių kunigaikščio aferas, konkrečiai, apie garsiąją oligarcho „Jangilą“, nesumokėtus milijoninius mokesčius bei kitus „gerus“ oligarcho darbelius. Žmonės, kalbėję į žurnalisto mikrofoną, nesidrovėdami keikė nepriklausomybę, niekino ir drabstė purvais savo tėvynę. Buvo ne liūdna, o baisu matant pykčio perkreiptus mūsų žemėje išaugusių žmonių veidus. Tokių dalykų, tokios neapykantos savo žemei, tėvynei, pagaliau gimtajam žodžiui vargu ar dar galima išgirsti kur nors kitur pasaulyje.

Rinkimų mįsles sprendžiant

Jau besibaigiančioje Seimo rinkimų kampanijoje faktiškai niekas iš rinkėjų nesidomėjo partijų programomis, nes jau iš anksto piliečiai yra apsisprendę, už ką balsuoti - už kairę ar dešinę partiją. Savo programomis nesirūpina ir partijų nariai ar simpatikai – jomis domisi tik tų partijų vadai ir jų programų kūrėjai. Tą nesunku pastebėti, kai įvairiose gausiose prieš rinkimus pasipylusiose televizijų diskusijose tik vienas ar kitas partijos atstovas gali ką nors pasakyti vienu ar kitu klausimu. Tačiau piliečiams neįdomūs partijų pasiūlymai, kaip reformuoti Lietuvos valdymo sistemą, jiems nesvarbu kieno nors siūloma dviejų rūmų parlamentinė sistema, tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai, Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų sistema atsisakant partinių sąrašų, piliečių teisė inicijuoti referendumus, parlamentarų, merų ir seniūnų atšaukimo įstatymas. Visa tai įdomu tik partijų programų sudarinėtojams. Bėda ta, kad beveik visos partijos po gražiais programų žodžiais stengiasi paslėpti savo kairumą ar dešinumą ir dažnai kuria savo simpatiškumo įvaizdį, pavyzdžiui, prisidengdami vadinamąja centro pakraipa, centristinėmis pažiūromis.