Atnaujintas 2004 spalio 8 d.
Nr.75
(1278)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Rinkėjo žodis rinkėjams

Nors Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai čia pat, dar yra žmonių, neapsisprendusių, kuriai partijai, kuriam kandidatui atiduoti balsus. Iš tikrųjų tokioje gražių pažadų ir reklamos jūroje pasirinkti nelengva, ypač sunku apsispręsti tikintiesiems - katalikams.

Savaime aišku, tikintiesiems privalu pasirinkti tokią partiją, kurios programa būtų sudaryta remiantis krikščioniškomis nuostatomis. Deja, tokios vieningos krikščioniškos partijos šiuo metu neturime, nes buvusi Krikščionių demokratų partija dėl vadų ir lyderių kaltės susiskaldė ir subyrėjo. Naujai susiformavusi ir eidama į rinkimus partija, pasivadinusi Lietuvos krikščionys demokratai, be abejo, tikintiesiems artimiausia, bet nors ji turi dorą, išmintingą vadovą, atrodo, dar politiškai silpnoka, tad gali atsitikti taip, kad, nesurinkusi pakankamai balsų, į Seimą gali nepatekti. Tokiu atveju visi surinkti balsai žūtų. Jeigu kyla toks pavojus, tad ar ne geriau ir atsakingiau būtų, kad tikintieji savo balsais paremtų kurią nors kitą savo nuostatomis artimiausią partiją? Be abejo, viena tokių partijų, turinti krikščioniškas nuostatas ir gyvas šaknis Sąjūdyje, yra Tėvynės sąjunga, kuriai vadovauja Seimo narys A.Kubilius. Tai sumanus ir doras politikas bei žmogus. Manau, kad tikinčiųjų, dar neapsisprendusių ar abejojančių, sprendimas turėtų būti toks: jei ne Krikščionys demokratai, tai Tėvynės sąjunga, kurios sąrašo Nr. 7. Nors padorių žmonių yra ir kitose partijose, šių partijų pranašumas neabejotinas.

Žinoma, mes, tikintieji, juridiškai turime teisę ir galime balsuoti kaip ir visi, už ką norime, bet moraliai vis dėlto turime atsižvelgti į Bažnyčios mokymą bei vyskupų priešrinkiminiame laiške išsakytas mintis. Svarbiausia, kad, pasirinkdami partiją ir kandidatus, jaustume atsakomybę ir balsuodami pasiremtume krikščioniško gyvenimo nuostatomis bei vertybėmis. Balsuoti už kovingus ateistus bei komunistinių pažiūrų žmones, kurie savo veikla Bažnyčiai ir Lietuvai gali pakenkti, mes, tikintieji, neturime moralinės teisės. Manau, tai turėtų būti laikoma sunkia nuodėme. Labai keista, kad kunigai ir vyskupai to neakcentuoja.

Visi vyskupų laiško žodžiai yra svarbūs, reikšmingi, bet norėčiau atkreipti dėmesį į raginimą bei patarimą labiau pasitikėti tomis partijomis ir politikais, kurie yra nuveikę sunkiausią nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimo darbą, o ne naujaisiais „gelbėtojais”. Tokių „gelbėtojų” šalininkams norėčiau krikščioniškai pasakyti: atsikvošėkime, kol ne vėlu, nebūkime bukapročiai, turėkime bent lietuviškos savigarbos ir už tokių „gelbėtojų“ partijas bei kandidatus nebalsuokime. Apie tai kalba ne tik vyskupai, bet ir patriotai kunigai. Pavyzdžiui, vyskupų laiško mintis gražiai papildo ir paaiškina kun. R.Grigas („XXI amžius“, Nr. 73). Šį straipsnį tikrai verta paskaityti. Gal paaiškinimai ir pastabos dar neapsisprendusiesiems bei abejojantiesiems palengvins priimti galutį apsisprendimą.

Šį pamąstymą noriu baigti kunigo R.Grigo žodžiais: „Už orią ir savarankišką tautos ateitį, už Lietuvos laisvės – didžiulės Dievo dovanos – išsaugojimą esame atsakingi ir kaip krikščionys. Melskime dangų dar vieno stebuklo – tai Lietuvos laisvės išsaugojimo”.

Sigitas RAMANAUSKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija