Atnaujintas 2004 spalio 20 d.
Nr.78
(1281)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kas apginkluoja čečėnus?

Po Beslano tragedijos, kurios ištakos ir kas iš tiesų įvykdė mokyklos užgrobimą iki šiol labai neaiškios, Maskvoje imta skelbti, kad čečėnų kovotojus ginklais ir šaudmenimis aprūpina kažkokios užsienio valstybės, jų specialiosios tarnybos, netgi nesugaunamas pasaulio teroristu Nr. 1 vadinamas Osama bin Ladenas. Pavyzdžiui, skelbiama, jog vieną ryškiausių čečėnų kovotojų vadų Šamilį Basajevą amerikiečių zenitinėmis „Stinger“ raketomis aprūpino O. bin Ladenas per Gruzijos Pankisio tarpeklį. Esą tuo pačiu keliu iš Afganistano čečėnų kovotojai gavo didelę partiją distancinių sprogdiklių, po kurių gavimo labai padidėjo vadinamojo minų karo intensyvumas Čečėnijoje. Be to, esą patikimai nustatyta ir įrodyta, jog Gruzijoje ir Azerbaidžane yra labai įtakingų jėgų, kurios tiekia ginklus čečėnų „teroristams ir banditams“. Teigiama, kad karavanai su ginklais ir sprogmenimis nuolat patenka į Čečėniją iš Gruzijos ir Azerbaidžano pasienio kalnų rajonų. Taip pat kaltė dėl čečėnų kovotojų ginklavimo priskiriama ir Azerbaidžane veikiančiai Tarptautinei musulmonų labdaros organizacijai „Al Charamein“, kuri neseniai pasiuntė į Čečėniją laisvės kovotojams rankinio valdymo raketas, kulkosvaidžius, Kalašnikovo automatus, snaiperių šautuvus, tūkstantį artilerijos sviedinių, granatsvaidžių, 500 neperšaunamų liemenių ir aprangos bei maisto produktų.

Tačiau akivaizdu, kad tokie pranešimai skirti vadinamajam vietiniam naudojimui, siekiant sudaryti vaizdą, jog čečėnų kovotojus ginkluoja užsienis. Bet štai ką šiomis dienomis paskelbė rusų kariniai apžvalgininkai Viktoras Baranecas ir Michailas Faladejevas dienraštyje „Komsomolskaja pravda“, pasidomėję, iš kur iš tiesų ima ginklų čečėnų laisvės kovotojai. Primenama, kad dar prezidento Džacharo Dudajevo laikais, kai buvo sudarytas taikos susitarimas po gėdingo rusų okupacinės armijos pralaimėjimo 1996 metų pavasarį, Rusijos armija perdavė naujojo Čečėnijos prezidento Aslano Maschadovo pajėgoms didelę ginklų ir šaudmenų partiją – daugiau kaip tūkstantį Kalašnikovo automatų ir granatsvaidžių, per tris milijonus šovinių ir du tūkstančius granatų. Be to, nereikia pamiršti, kad iš 37 tūkstančių automatų, kulkosvaidžių ir pistoletų net 20 tūkst. jų buvo gyventojų rankose. Juk nuo seno daugeliui čečėnų neturėti savo namų slėptuvėje automato AKM tolygu nepadorumui – pagal jų papročius neturėti barzdos.

Bet svarbiausia, kad okupacinės rusų armijos sandėliai tapo pagrindiniais ginklų tiekėjais čečėnų kovotojams. Jiems rusų generolai ir pulkininkai bei žemesnio rango karininkai tiesiog siūlo plačiausią ginklų ir šaudmenų asortimentą – nuo šovinių automatams AKM ir pačių automatų iki prieštankinių valdomų „Maliutka“ tipo sviedinių. Ką ten automatai! Iš okupacinės armijos sandėlių čečėnai be vargo įsigyja netgi nešiojamus išgirtuosius raketinius kompleksus, tokius kaip „Igla“ ar „Strela“. Taigi okupacinės armijos štabų ir karinių dalinių „biznieriams“ tokia padėtis labai naudinga. Tą pripažino netgi „Zapad“ armijos grupuotės štabo viršininkas generolas Aleksandras Verbickis, prisipažinęs, kad čečėnai iš okupacinės armijos sandėlių įsigijo net specialią modernią minų aptikimo ir išminavimo įrangą. Bet ir to dar maža. Neseniai Rusijos FST pareigūnai viešai paskelbė, kad Krasnojarsko krašte sulaikyta grupė karininkų, kurie pardavė čečėnų kovotojų atstovams 180 reaktyvinių sviedinių garsiajai raketinei „Grad“ sistemai. Patys Rusijos gynybos ministerijos atstovai labai nenoromis prisipažįsta, kad jiems kelia didelę nuostabą, kokiais būdais į čečėnų kovotojų rankas pakliūva patys naujausi ginklai, kurių net neturi okupacinės kariuomenės daliniai. Tai yra tiesiai iš ginkluotės gamyklų. Rusijos karinės prokuratūros tardytojai priėjo prie išvados, kad mažiausiai 30 proc. ginklų, tarp jų raketų, čečėnų kovotojai įsigyja tiesiai iš karinių fabrikų. Tad apie kokį O. bin Ladeną ar čečėnų „teroristų“ globėjus iš Gruzijos ir Azerbaidžano galima kalbėti?

Petras KATINAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija