Atnaujintas 2004 spalio 20 d.
Nr.78
(1281)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Juozo Naujalio „Mišios“
skambėjo Lenkijoje

„Absolvento“ choristai
Švienta Lipkoje

Daugailių bažnyčia
Šv. Trejybės bažnyčia Olivoje,
kurioje giedojo „Absolventas“

Ne pirmą sykį Kauno technologijos universiteto choras „Absolventas“, vadovaujamas Vilniaus muzikos akademijos doc. Viktoro Masevičiaus, gieda Juozo Naujalio „Mišias“ už mūsų šalies ribų. Giedojo jas Įsručio (Kaliningrado sritis) tik ką atstatytoje gotikinėje bažnyčioje, Austrijos sostinėje Vienoje, Prahos karališkoje koplyčioje, kurioje stovi dar Mocarto laikų vargonai, Budapešte. O šį sykį choras buvo pakviestas į Lenkiją. Gdansko Švč. Trejybės bažnyčios (katedros) klebonas kvietė chorą dalyvauti šv. Mišių aukoje, kurios bus aukojamos už Lenkijos karius, žuvusius kovoje prieš terorizmą.

Miškuose glūdintis Švienta Lipka (liet. Šventosios Liepos) architektūrinis ansamblis – tai nuostabaus grožio barokinė bažnyčia ir vienuolynas, pastatyti kadaise tarp miškų, stebuklingo apsireiškimo vietoje. Pagal padavimą, Kentšino kryžiuočių pilyje laukė mirties pasmerktas kalinys. Staiga naktį jam apsireiškia Dievo Motina su kūdikiu ant rankų ir paliepia išdrožti iš medžio skulptūrą. Mirtininkas imasi darbo. Ir kai ryte baudėjai išvydo Dievo Motinos skulptūrą su kūdikiu, o šis papasakojo apie naktį matytą regėjimą, buvo dovanotas jam gyvenimas. Nuteistasis įkėlė skulptūrą į liepą ir išvyko į savo kraštus, o skulptūra gyveno savo gyvenimą. Sakoma, jog ties ja sustodavę ir savo balsais garbindavo Dievą net miško žvėrys.

Garsas apie stebuklingąją Dievo Motiną pasklido apylinkėje, ir skulptūra buvo perkelta į parapijos bažnyčią Kentšine. Tačiau jau kitą dieną skulptūra vėl buvo savo vietoje – liepoje. Tada nutarta pastatyti koplyčią, kurios viduje būtų liepa su skulptūra. Padavimas sako, jog liepa likusi amžinai žalia.

1329 metais netolimoje prūsų vietovėje kryžiuočiai pastatė pilį, kurią lietuviai du kartus sugriovė. Tada toje vietoje buvo pastatyta kryžiuočių mūrinė pilis. Kryžiuočių kronikose žinių apie Šventąją Liepą nėra. Yra tik žinoma, kad 1519 metais paskutinysis vyriausias kryžiuočių magistras Albrechtas Hohenzollernas vyko prie Šventosios Liepos melstis ir paskutines keturias mylias iš pamaldumo ėjo pėsčias.

Pradėjus sklisti protestantizmui XVI amžiuje, katalikybė prūsų žemėje buvo uždrausta. Šventosios Liepos Dievo Motinos skulptūrėlė buvo paskandinta ežere, koplyčia sudeginta. Už šventosios vietos lankymą buvo grasinama mirtimi. Tada naktimis žmonės slapta ateidavo pasimelsti.

Praslinkus šimtui metų, Prūsijos valdovai tapo katalikams palankesni, bet padėtis pagerėjo tik tada, kai katalikų didikai Švienta Lipka išpirko ir perdavė jėzuitams. Marijos kultas augo, ir Varmijos (vienos iš Prūsijos sričių) kapitula 1659 metais pavedė jėzuitams pastatyti toje vietoje naują didelę šventyklą. Išaugo ir jėzuitų vienuolynas.

Šiandien Švienta Lipka ansamblis žavi savo prūsiškuoju baroku ir galerija su kolonada aplink bažnyčią, kurios portale – akmeninė liepa su Dievo Motinos skulptūrėle. Bažnyčia garsėja savo vargonais, sukonstruotais 1721 metais. Juos puošia angelų ir šventųjų skulptūros. Pradėjus vargonams groti, arkangelas Gabrielius lenkiasi, Marija pritaria galvos linkčiojimais, angelai groja mandolina ar skambina varpeliais, dar aukščiau sukasi žvaigždės. Iš vargonų sklinda Bacho, Šuberto ar Bethoveno melodijos. Ši muzikinė programa Švienta Lipka vyksta nustatytomis valandomis, ištisus metus, o jauni jėzuitų vienuoliai renka tik aukas.

Šios kelios valandos choristams buvo kaip prisilietimas prie tos vizijos, dėl kurios jie važiavo. Choristų balsai pirmą kartą suskambo kitą dieną Marienburgo pilyje. Tai viena didžiausių pilių Europoje. Joje buvo kalinamas mūsų didysis kunigaikštis Kęstutis, kuris lietuvio, tada kryžiuočių vergo, dėka sugebėjo iš jos pabėgti. Joje ne kartą lankėsi ir Vytautas Didysis, visais įmanomais būdais kovojęs su kryžiuočiais. Nors per karą buvo smarkiai apgriauta, šiandien lenkų atstatyta visa savo didybe. Tarp jos mūsų jaunimas, kryžeivių drabužiais pasipuošęs, inscenizuoja riterių kovas.

Čia „Absolventas“, gidei paprašius, užtraukė lietuvišką dainą – JAV lietuvio J.Gudavičiaus „Kur giria žalioji“. Ir čia, šioje pilyje, taip laisvai ir galingai suskambo žodžiai: „Gyvuok, mūs Tėvyne, Tau mano tarmė…“ Viena po kitos plaukiančios turistų grupės ima ploti.

Bet choristų tikslas – Švč. Trejybės bažnyčia Olivos parke. Sako, jog šios Gdansko vietovės pavadinimas kilęs nuo vandens srovės Glavos, tačiau nemažą vaidmenį suvaidino ir alyvos (lenk. - oliva). Čia dideliame ir gražiame parke, šlamančiame lapuočiais medžiais, išvagotame tvenkinių, kurių krantai slapstosi dekoratyvinių augalų lapijoje, stovi barokiniai rūmai ir nuo 1200 metų statyta, perstatyta, pristatyta viena ilgiausių Europoje (107 metrai) bažnyčia, dabar katedra.

Bažnyčia žavi ne tik savo ilgumu ir dydžiu, bet ir dekoru. Tamsiomis medžio skulptūromis puoštas altorius, gotikiniai skliautai, daug vėlesnių laikų barokinio dekoro. Bažnyčioje vyksta klasikinės muzikos koncertai. Joje tą rugpjūčio pavakarę ir suskambėjo J.Naujalio „Mišios“. Kunigui pristačius „Absolvento“ chorą, koncertmeisterė Svetlana Mažeikienė sėdo prie vargonų, kurie sugriaudė visa savo didybe. Puikiai suskambo „Kyrie“. Malda tęsėsi: „Gloria“, „Credo“, „Sanctus“, „Benedictus“, „Agnus Dei“, „Amen“. Po „Mišių“ klebonas dėkojo chorui, jo vadovui ir prašė koncertą pratęsti. Suskambo Ofenbacho „Barkarolė“ ir du lietuvių kompozitorių kūriniai iš Dainų šventės repertuaro.

O „Absolventas“ jau grįždamas į namus dar sudrebino lietuviška daina tylią Žalgirio mūšio lauko padangę. Kas žino, gal ir susišaukė ta daina su kritusių mūšio lauke dvasiomis kaip bendras himnas Tėvynės meilei.

Danutė VAILIONYTĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija