Atnaujintas 2004 spalio 22 d.
Nr.79
(1282)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

„Dirbkime, kovokime dėl Lietuvos“

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Spalio 10 dieną įvyko Vilniaus krašto ateitininkų valdybos ataskaitinė konferencija. „Ne tikrovės drumzlėse, o idealo šviesoje atgimsta tauta“. Iš pradžių buvo sugiedotas ateitininkų himnas, kurio paskutinės eilutės „Dirbkime kovokime dėl Lietuvos“ tapo konferencijos pagrindine mintimi. Susirinkusiuos sveikino Ateitininkų federacijos (AF) pirmininkas Liutauras Serapinas, garbės pirmininkas Vincas Rastenis, AF vicepirmininkė Laima Šalčiuvienė ir kt. Jie džiaugėsi matydami pilną Vilniaus sielovados centro salę ateitininkų. Anot V.Rastenio, tėvynės veidas sužalotas, tautos dvasia neatsigavusi po penkiasdešimt metų okupacijos. Lietuvos mokykla taip pat dar nepasveiko. Kita vertus, kartu su Europos Sąjungos atsivėrusiomis galimybėmis tyko bedievystės, sekuliaraus pasaulio paskleisti virusai. Tokiame visuomenės gyvenimo fone ateitininkai, kaip sąmoningiausia katalikiškoji tautos dalis, yra itin svarbūs. Jie išlaikė įtampas, nepasidavė susiskaldymo pavojams, turi tvirtą pasaulėžiūrą.

Konferencija vyko rinkimų į Seimą dieną. Seimo narys dr. Egidijus Vareikis buvo įsitikinęs, jog moralūs įstatymai gali būti priimami tikinčių žmonių. Jis sakė: „Kas, jeigu ne mes, ateitininkai, spręsime susikaupusias problemas“. Tačiau, norint būti pavyzdžiu kitiems, prisidėti prie Tėvynės atnaujinimo, reikia patiems kilti dvasia aukštyn, augti, darytis stipresniems.

Paskaitas skaitę Vytautas Toleikis ir dr. Eglė Laumenskaitė pažėrė vertingų įžvalgų. Pasaulis – didžiulis tekstas su pavojais, duobėmis, šiukšlėmis. Visa tai turime atpažinti vadovaudamiesi savo vertybėmis, nesusivilioti netikrų blizgučių gundymais. Pasaulis išgyvena totalitarinę dvasinę krizę, Lietuvos Bažnyčia – ne pačius geriausius laikus. 80 proc. Lietuvos gyventojai save laiko katalikais. Tuo tarpu mūsų tėvynėje kaip niekur kitur gausu savižudybių. Tik nedaugelis sekmadienį ateina į bažnyčią. O ir tie, kurie ateina, kitas savaitės dienas gyvena kaip ir tie, kurie netiki Dievą.

Ateitininkai turi eiti į pasaulį atviromis akimis, viską atnaujinti Kristuje, įveikdami sekuliarizmą. Dejuojame, jog nėra sielovadininkų. Tačiau juos galima „prisijaukinti“ daugiau bendraujant su kunigais. Arba dar geriau: ateitininkai turėtų brandinti dvasinius pašaukimus. Reikėtų tvirtesnių didžiųjų miestų ir regionų ryšių.

„Jei atsakai į Jėzaus Kristaus kvietimą, gyvenimas vyksta. Per Jį gauname malonę, savo pastangomis ją priimame. Privalome laikyti abu pasaulio polius: amžinybę ir šiapusybę. Esame susieti vieni su kitais. Nuolatinis grįžimas prie Šventojo Rašto – tai maitinimasis gyvu Dievo žodžiu“, – sakė dr. E.Laumenskaitė.

L.Šalčiuvienė papasakojo apie Šiaurės Amerikos ateitininkų tarybos veiklą. Šiemet priimtas šūkis „Knygnešių pėdomis su kalba ir kūryba“. „(...) Dėl savo idealizmo ir narsumo knygnešiai nenuilstamai rizikavo savo gyvybėmis, skleisdami ir puoselėdami rašytą lietuvišką žodį. Ši kilni tradicija nenutrūko. Antrojo pasaulinio karo lietuviai pabėgėliai ir tremtiniai dažnai laikė lietuvišką knygą kaip brangiausią turtą savo sulopytuose maišuose ar lagaminuose. Nūdien išeivijoje lietuviška knyga toliau simbolizuoja kasdienę subtilią kovą prieš nutautėjimą ir asimiliaciją aglosaksų kūltūroje. Ateitininkų įnašas puoselėjant lietuvišką rašytą žodį yra didelis. Ateitininkai išugdė daug žymių poetų, rašytojų ir žurnalistų. (...)

Lietuvių literatūra ir kūryba yra lietuvių tautos dvasios išraiška, kuri atspindi mūsų tautos skausmus bei laimėjimus, siekius bei lūkesčius. Tai svarbi atsvara pasaulyje vyraujančiam internacionalizmui ir paskata mums tapti stipriomis asmenybėms“, – kalbėjo L.Šalčiuvienė.

Praėjusiais metais, išrinkus jaunų žmonių valdybą, ne vienas sendraugis sunerimo: ar sugebės vaisingai dirbti. Išklausius valdybos pirmininkės Ingos Kuzmičiovos ataskaitą, abejonės išsisklaidė. Vyko daug renginių kaimuose. Šv. Kazimiero savaitgalis pavasarį, Aušros Vartų Gailestingumo Motinos rudenį į Vilnių sutraukia daug jaunimo. Šie renginiai įdomūs, žaismingi, laukiami, jau žinomi visuomenei. Taip pat įdomios ir laukiamos vasaros stovyklos. Įkurtos ir kelios naujos kuopos.

Konferencija išrinko naują valdybą, kurią taip pat sudaro jauni žmonės. Tikimės, jog jie pateisins lūkesčius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija