Atnaujintas 2004 spalio 22 d.
Nr.79
(1282)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Kunigo Antano Skelčio vidinis pasaulis

Prieškario Nepriklausoma Lietuva subrandino daug kilnių asmenybių, palikusių ženklų pėdsaką tautos istorijoje. Vienas jų – kunigas Antanas Skeltys, SDB (1884 01 05–1960 07 28) – daug nuveikęs burdamas ir organizuodamas neturtingus, mokslo trokštančius jaunuolius kandidatais į saleziečius iš pradžių Italijoje, o nuo 1934 metų ir Lietuvoje. Saleziečio (nuo 1906 m.) kun. Antano (kunigu įšventintas 1914 m. rugpjūčio 5 d.) pastangų dėka lietuvių kandidatų skaičius Italijoje sparčiai augo – 1927 metais jų jau buvo per 70. Tačiau noviciatui jie buvo rengiami kartu su lenkais. Tais pačiais metais vyriausioji saleziečių valdyba lietuviams pavedė Alpių kalnuose esančią įstaigą Argentina Perosi ir jos direktoriumi paskyrė kun. A.Skeltį, SDB. 1934 metais lietuviai saleziečiai pradėjo aktyvią veiklą Vytėnuose. Čia kun. A.Skeltys intensyviai dirbo iki 1946 metų. Nuo 1946-ųjų iki 1954-ųjų saugumo ieškomas, Dievo Apvaizdos išsaugotas, 1954 metais vasaros pabaigoje suimtas. Po kurio laiko paleistas ir paskirtas į Leipalingį, kur dirbo iki mirties. Palaidotas gimtosios Griškabūdžio parapijos kapinėse.

Šiemet kun. A.Skelčio 120-ųjų gimimo metinių proga poetas, tremtinys bei kalinys Jonas Stašaitis padovanojo lietuviams knygą apie lietuvių saleziečių pradininką ir Lietuvos saleziečių patriarchą kun. A.Skeltį – „Tremtinys Tėvynėje“. 104 puslapių knygos tikslas, pasak autoriaus J.Stašaičio, „nušviesti kun. A.Skelčio vidinį dvasios pasaulį“. Jam pasiekti autorius naudojasi „Saleziečių žiniose“ skelbtais faktais, giminių ir bendradarbių (kun. Petro Dumbliausko, SDB, Birutės Demkutės, Petrutės Puišytės, Stefanijos Ladygaitės, Broniaus Dirsės, Aleksandro Jacevičiaus, Ievutės Bieliūnaitės, Edvardo Jurčiukonio, Stasės Poniškaitytės ir kitų) prisiminimais. Be abejo, autoriui buvo svarios lengvinančios aplinkybės – J.Stašaitis beveik aštuonerius metus kartu su kunigu Antanu gyveno, dirbo bei mokėsi. Be to, pats autorius, patyręs Sibiro kančias (1949–1957 m.), už maldynų bei Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos spausdinimą 1973–1974 metais kalėjęs KGB rūsiuose, puikiai suprato A. Skelčio – „Tremtinio Tėvynėje“ padėtį – aštuonerių metų (1946–1954 m.) metų slapstymąsi.

J.Stašaitis per A.Skelčio asmenybę supažindina su saleziečių veikla Vytėnuose, analizuoja kai kuriuos ugdymo klausimus, kurie itin svarbūs ir šiandien. Autorius sudaro galimybę skaitytojui susipažinti su kun. Don Bosko auklėjamąja sistema, kuri šiandien turėtų tapti vienu svarbiausių akcentų rengiant jaunimą gyvenimui. Skaitytoją autorius supažindina ir su saleziečių bendradarbių sąjunga. Be minėtų skyrelių, knygoje yra 26 straipsneliai, pratarmė, naudotos literatūros sąrašas.

Galima priminti, kad 1993 metais J.Stašaitis išleido knygelę „Stebuklingas Šaltinėlis Mažučiuose“, 2001-aisiais – poezijos rinkinį „Viešpaties pievos“, o šiemet – nauja knyga.

Reikia džiaugtis tokia gražia J.Stašaičio iniciatyva – atskleidžiant A.Skelčio dvasinį pasaulį ir apgailestauti, kad knyga išleista tik 500 egzempliorių tiražu, o ją turėtų įsigyti bibliotekos mokyklų, ugdančių jaunimo dorą, meilę Dievui, tėvynei bei ištikimybę idealams. A.Skelčio asmenybė, puikiai nušviesta J.Stašaičio – gražus pasitikėjimo Dievo Apvaizda, maldingumo ir rūpesčio kitais pavyzdys.

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija