Atnaujintas 2004 spalio 22 d.
Nr.79
(1282)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Barbariški metodai

Pirmadienį milicija Minske
išsklaidė tūkstančio
demonstrantų minią.
Kai kuriuos demonstrantus
policininkai sumušė
ir nutempė į autobusus
EPA-ELTA nuotrauka

Baltarusiai protestuoja
prieš referendumo rezultatus

Praėjusio sekmadienio vakarą, vykstant Baltarusijos parlamento rinkimams ir referendumui dėl prezidento A.Lukašenkos išrinkimo trečiajai kadencijai, buvo žiauriai sumuštas Rusijos televizijos pirmojo kanalo žurnalistas Pavelas Šeremetas. Jis buvo paguldytas į vieną Minsko ligoninių. Tačiau, praėjus vos dienai, P.Šeremetas buvo išvarytas iš ligoninės, motyvuojant tuo, jog jis yra svetimos valstybės – Rusijos – pilietis, o užsieniečiams gali būti suteikta tiktai pirmoji pagalba, bet ne stacionarinis gydymas. Taip pat sumuštam žurnalistui surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas, o trečiadienį Minsko teisme buvo nagrinėjama jo byla.

Dėl aiškiai suklastotų referendumo ir rinkimų rezultatų, Minske įvyko protesto demonstracija, kurios dalyvius žiauriai mušė ypatingosios paskirties milicijos būriai. Be to, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO), kurios atstovai stebėjo rinkimus Baltarusijoje, pavadino juos demokratijos principų nepaisymu ir pažeidimu. Ypač griežtai Baltarusijos rinkimus ir referendumą kritikavo oficialusis Vašingtonas, pavadinęs juos farsu. Panašų pareiškimą padarė ir Europos Sąjungos užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana.

Baltarusijos opozicijos lyderiai bei buvę Nacionalinio susirinkimo, A.Lukašenkos išvaikyto parlamento, deputatai kreipėsi į Rusijos vadovus, ragindami liautis remti Lukašenkos diktatūrą ir įspėjo, kad, to nepadarius, visuomenėje susiformuos antirusiškos nuotaikos, kurios jau ir dabar juntamos. O Baltarusijos inteligentijos tarybos pirmininkas ir Demokratinių profsąjungų kongreso lyderis Vladimiras Kolosas pareiškė, kad įvykę rinkimai ir referendumas yra nacionalinė tragedija, kuri tęsiasi jau dešimt metų. Nuo to laiko, kai į valdžią atėjo diktatorius A.Lukašenka. Vakarų apžvalgininkai pažymi, kad dėl šios rinkimų ir referendumo komedijos į gana nepatogią padėtį pakliuvo Rusijos prezidentas V.Putinas, kuris, bent jau kol kas, nenori galutinai sugadinti santykių su Vakarais, kurie kategoriškai nepalaiko A.Lukašenkos. Be A.Lukašenkos išdaigų, V.Putinas dabar turi ir didesnių rūpesčių. Pirmiausia pasiekti, kad spalio 31 dieną įvyksiančius Ukrainos prezidento rinkimus laimėtų Maskvos remiamas kandidatas dabartinis premjeras Viktoras Janukovičius. Beje, Ukrainos politologai ir valdžios koridorių pokiliminių žaidimų žinovai tvirtina, kad V.Janukovičius tebus tiktai marionetė. Nes planuojama, kad dabartinis prezidentas L.Kučma, V.Janukovičiaus išrinkimo atveju, bus paskirtas Ukrainos premjeru. Be to, kaip pareiškė viena Ukrainos opozicijos lyderių Julija Timošenko, valdžia, sekdama A.Lukašenkos pavyzdžiu, be abejonės, suklastos rinkimų rezultatus, kaip buvo padaryta 1999 metais per prezidento rinkimus.

Viena aišku: Maskva deda visas pastangas, kad rinkimus Ukrainoje laimėtų jos palaikomas kandidatas. Kremlius negali leisti, kad Kijeve pasikartotų Tbilisio variantas, kai prezidentu buvo išrinktas provakarietiškas politikas Michailas Sakaašvilis. O prorusiškų jėgų pralaimėjimas Ukrainoje butų kur kas skaudesnis smūgis Maskvai nei pralaimėjimas Gruzijoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija