Atnaujintas 2004 lapkričio 19 d.
Nr.87
(1290)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Niekada negalėsite pakelti žmogaus į savo lygį, jei pirmiausia nenusileisite į jo

Dėkoju už tai, kad jūs, laikydamiesi jau įsigalėjusios tradicijos, pakvietėte mane dalyvauti šioje svarbioje ceremonijoje ir kalbėti pirmajame naujai išrinkto Seimo posėdyje.

Man, apaštaliniam nuncijui ir diplomatinio korpuso vadovui, didelė garbė ir malonumas Vilniuje akredituotų ambasadorių, diplomatinių misijų vadovų ir tarptautinių organizacijų atstovų vardu pasveikinti jus, gerbiamieji Seimo nariai, ir perduoti jums mūsų geriausius linkėjimus. Aš taip pat esu dėkingas už galimybę šia istorine proga trumpai pasidalyti mintimis apie kai kuriuos mus vienijančius principus.

Spalio 10 ir 24 dienomis Lietuvos žmonės pasinaudojo viena svarbiausių pilietinių teisių ir išrinko jus, gerbiamieji Seimo nariai, savo atstovais, taip sustiprindami demokratines jūsų garbios šalies tradicijas. Šio krašto žmonės patikėjo jums nepaprastą užduotį – ketverius metus lemti tolesnę Lietuvos raidą. Neabejoju, jog jūs puikiai suvokiate, kad į jūsų rankas perduodama viešoji tarnyba yra svarbi atsakomybė ir laiko išbandyta didžiulė pilietinė vertybė.

Šiandien, kai jūs, Lietuvos žmonių atstovai, pradedate naują, daug pastangų iš jūsų pareikalausiantį nuostabų kelią, leiskite man pacituoti buvusį Čekijos Respublikos prezidentą Vaclavą Havelą, kuris, kalbėdamas apie savo kelią, sakė, kad jis buvo grįstas pareiga „klausyti to nepaperkamo balso, raginančio visur ir visada elgtis atsakingai“ (cituota iš „Laiškų Olgai“, 140 p., 1982 m. rugpjūčio 7 d.).

Kiek daugiau nei prieš vienuolika metų, popiežius Jonas Paulius II, kuriam aš turiu garbės atstovauti, pradėdamas savo istorinį vizitą Lietuvoje, paragino šio krašto žmones darniai bendradarbiaujant su kitomis Europos tautomis ir toliau kurti naują laisvą Lietuvos valstybę, kad ji galėtų įgyvendinti savo didžiulį potencialą (Sveikinimo ceremonija tarptautiniame Vilniaus oro uoste, 1993 m. rugsėjo 4 d.).

Dalis šio potencialo jau virto tikrove – Lietuva įstojo į NATO, prisijungė prie Europos tautų šeimos – Europos Sąjungos ir užsitikrino sau ypatingą vietą jos istorijoje, pirmoji ratifikavusi naują Europos Konstituciją. Seimas, kaip institucija, vaidino svarbų vaidmenį įgyvendinant šiuos istorinius siekius, o dabar jo užduotis – įtvirtinti šiuos laimėjimus, įgyvendinant bei integruojant tolesnę politiką. Vykdant šią užduotį, reikės jūsų žinių ir ryžto siekti visų žmonių gerovės ir spręsti pagrindinius mums visiems rūpimus klausimus. Tikiu, kad jūs stiprinsite šeimą, kaip pagrindinį visuomenės vienetą, šalinsite skurdą, skatinsite integruotą socialinę raidą, užtikrinsite žmogaus, ypač silpniausių ir pažeidžiamiausių visuomenės atstovų, teises ir sveikatos priežiūrą, saugosite mūsų aplinką ir sieksite taikos ir gerovės visiems.

Leiskite man, apaštaliniam nuncijui, pasakyti, kad, kai susiduriama su tokiais uždaviniais, dvasiniai ir politiniai vadovai turi kai ką bendra. Viešoji tarnystė yra profesija, tačiau dar labiau tai yra pašaukimas - pašaukimas tarnauti žmonėms ir rūpintis jų materialiniais ar dvasiniais poreikiais.

Būdami Seimo nariais jūs iš tikrųjų tarnaujate žmonėms. Jie jus išrinko ir pasikliauja jūsų asmeninėmis savybėmis ir gebėjimais vadovauti. Lietuvos žmonės jus išrinko įgyvendindami savo demokratinę teisę ir išreikšdami savo norą dalyvauti šalies politiniame gyvenime. Žmonės stebės jūsų žodžius ir darbus, nes esate jiems atsakingi, ir tikės, kad būsite jiems gyvas doros, pasiaukojimo, atsidavimo ir sąžiningumo pavyzdys. Jūs atstovaujate žmonėms ir jų siekiams geriau gyventi ir užtikrinti gerą ateitį būsimosioms kartoms.

Tik prieš dvi dienas buvo švenčiamos šv. Augustino 1650-osios gimimo metinės. Šia proga Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje, vyksta šiam šventajam skirta įdomi ir informatyvi paroda. Joje eksponuojamas jo posakių rinkinys. Viename jų sakoma: „Niekada negalėsite pakelti žmogaus į savo lygį, jei pirmiausia nenusileisite į jo“. Šie žodžiai jums, Seimo nariams, reiškia, kad jūs negalėsite padėti savo krašto žmonėms pagerinti jų gyvenimo, jei konkrečiais veiksmais nesistengsite palaikyti su jais nuolatinio ryšio, aplankyti jų, susipažinti ir daugiau sužinoti apie tai, kaip ir kuo jie gyvena kasdien.

Gerbiamieji Seimo nariai, mes, diplomatinio korpuso, akredituoto į šią mūsų mylimą šalį, nariai, raginame jus imtis nūdienos uždavinių ryžtingai ir su meile jūsų žmonėms bei toliau kurti naują Lietuvą. O mes paremsime jus tiek, kiek leidžia mums patikėtas vaidmuo. Nuoširdžiai sveikiname jus visus ir linkime jums viso ko geriausio profesiniame ir asmeniniame gyvenime, nes ir jūsų šeimos taip pat turės nemažai pasiaukoti. Linkime jums geros kloties tarnaujant Lietuvos žmonėms naujajame Seime.

Telaimina Dievas Lietuvą.

Arkivyskupas
Peteris Stephanas Zurbrigenas,
Diplomatinio korpuso vadovas, apaštalinis nuncijus


Sveikinimo kalba, pasakyta Seimo posėdyje lapkričio 15 dieną

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija