Atnaujintas 2004 gruodžio 15 d.
Nr.94
(1297)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Sugrįžtame išeidami

Kaune, Adelės ir Pauliaus Galaunių namuose-muziejuje, pristatyta anksti mirusios poetės Reginos Pakėnienės (1954-1994) eilėraščių knyga „Paslėpsiu tave nuo pasaulio“. Šią vasarą ją kukliai, bet gražiai ir skoningai papuoštą jaunos dailininkės Džiuljetos Čebatoraitės piešiniais, išleido vis labiau populiarėjanti ir knygų leidyba garsėjanti leidykla „Naujasis lankas“.

Regina – P.Galaunės kraštietė. Pageležiai, kur vaikystę praleido žinomas dailėtyrininkas ir muziejų strategas Paulius Galaunė, – visai šalia Veprių, kur gyveno, dirbo ir rašė eilėraščius R.Pakėnienė. Kaimeliai, atskirti kelių čiurlioniško grožio kalvų ir slėnių. Regina, jau dešimt metų būdama Amžinybėje, savo eilėraščių knyga tarsi prisistatė garsiam kraštiečiui, į Amžinybę pasitraukusiam 1988-ųjų rudenį.

Išsaugosiu tave pasauliui

Už langų tvieskė mėnesiena – paskutinė lapkričio pilnatis. Galaunių namuose švietė sietynai. Poezijos vakaro įžanga – jaunutės smuikininkės, J.Naujalio gimnazijos penktokės Agnės Jurgaitytės smuiko melodija. Tai jos debiutas didesniam klausytojų ratui. Agnė čia neatsitiktinai – jos mama Alė Jurgaitienė yra verslininkė ir kartu savas, pažįstamas žmogus Vepriuose bei Pageležiuose. Kartu su vyru Gediminu Alė yra įkūrusi savo parduotuves, aprūpinančias šios provincijos žmones maisto produktais bei buities prekėmis. Tačiau dalyvauja ir Veprių kultūriniame gyvenime, rengia labdaros šventes sunkiau gyvenančių miestelio šeimų vaikams.

Poezijos vakare dalyvavęs poetas Robertas Keturakis pirmiausia vaižgantiškai pasidžiaugė patraukliai išleista Reginos knyga, jo giliai metaforišku pavadinimu.

„Mane visada domino ir traukė pakraščių poezija ir gilioje provincijoje gyvenančių rašytojų kūryba. Centras jau skaitytas ir perskaitytas, o paribiuose atrandu daug naujo ir įstabaus. Štai neseniai atradau R.Pakėnienės eilėraščius. Jos kūrybos pasaulį. Ir susižavėjau. Jeigu reikėtų šią eilėraščių knygą apibūdinti keliais žodžiais, pasakyčiau: aš – jausmas. Tai Reginos kūrybos esmė. Ji tikra lyrikė – trapi, jautri, lengvai pažeidžiama. Tačiau ištverminga, nepasimetusi. Savo laukimu, tikėjimu ir meile Regina man primena Salomėją. Ir likimas jų kiek panašus – abi mirė dar jaunos, būdamos keturiasdešimties“, – kalbėjo R.Keturakis, teigdamas, kad, slėpdama nuo pasaulio savo sielos blyksnius – meilę, tikėjimą ir viltį, kaip tik visa tai išsaugojo pasauliui. Ir mums, dabar skaitantiems jos kūrybą.

Galaunių namuose-muziejuje susibūrusius žmones sužavėjo verslininko ir dainininko iš Jonavos Kazimiero Jakučio atliekamos dainos pagal Antano Miškinio ir Jono Strielkūno tekstus, aktorės Inesos Paliulytės skaitomi poetės eilėraščiai. Vakaro metu keletą savo sukurtų dainų atliko buvusi ukmergiškė, dabar Kaune gyvenanti „Gimtinės“ choro dainininkė Aldona Kairaitienė.

Sugrįžtame išeidami

Tai žodžiai iš vieno paskutiniųjų R.Pakėnienės eilėraščių, įrašyti jos paminklėlyje senose Veprių kapinaitėse. Netoli kapinių – miestelio kultūros namai, kuriuos daugelį metų dirbo Regina. Čia pat Veprių ežeras, pušynas ir garsiosios Kalvarijos, kasmet per Sekmines sutraukiančios tūkstančius maldininkų. Regina ne kartą praėjo tą Kryžių kelią. Labai mėgo šį kraštą, mylėjo jo žmones. Buvo įaugusi į gražią, poetišką Veprių žemę. Ir daugelis vepriškių suprato ją, priėmė į savo širdis. Pastebėjo, kad kultūros namų vadovė - ne nuobodžiaujanti amatininkė, kaip dažnai būna provincijoje, o kūrėja, dvasinga kultūros tarnaitė, patrauklių renginių autorė. Ir talentinga poetė, neskubanti publikuoti savo kūrybos. Pirmieji jos eilėraščiai rajono laikraštyje pasirodė 1980 metais. Vėliau Regina tapo anksčiau Ukmergėje rengiamo poezijos pavasarėlio laureate. Tik po mirties didelis pluoštas kūrybos buvo išspausdintas čia leidžiamame almanache „Eskizai“. Šį rudenį jos pomirtinė eilėraščių knyga „Paslėpsiu tave nuo pasaulio“ įvertinta tradicine Vlado Šlaito premija.

Alfas PAKĖNAS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija