Atnaujintas 2005 sausio 5 d.
Nr.1
(1301)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai

Ir pakyla apmirusi siela...

Kauno moterys kūrėjos
Maironio svetainėje
2004-ųjų gruodį
Zenono BALTRUŠIO
nuotrauka

Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, vyko dvyliktasis moterų kūrybos vakaras, kurį daugiau nei po pusės amžiaus 1995-ųjų gruodį atgaivino muziejaus vadovė Aldona Ruseckaitė.

Pirmasis moterų literatūros vakaras, kurį organizavo studentės ateitininkės, įvyko 1930-ųjų gruodžio 7 d. Ateitininkų rūmų salėje, Laisvės alėjoje. Jis turėjo didžiulį pasisekimą - tada savo kūrybą skaitė 27-us metus ką tik pradėjusi Salomėja Nėris, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė, Nelė Mazalaitė, Gražina Tulauskaitė, Bronė Buivydaitė, Petronėlė Orintaitė, Alė Sidabraitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Tikras to meto gražiasielių kuriančių moterų žvaigždynas. Vakarą pradėjusi garsiojo dailininko našlė S.Kymantaitė-Čiurlionienė iškėlė amžinuosius moterų kūrybos klausimus: kokia moterų kūryba Lietuvoje, ką gali reikšti pasakymas „moterys ir literatūra“? Įdomu, kad moterų kūrybos tą vakarą klausėsi garsūs rašytojai - vyrai: Vaižgantas, Vincas Krėvė, A.Vienuolis-Žukauskas, Petras Vaičiūnas, A.Herbačiauskas, kunigas ir poetas Mykolas Vaitkus...

Prieškariu Lietuvoje buvo surengti dar du moterų kūrybos skaitymai - 1935 ir 1938 metais. Abu gruodžio 8 dieną. Juos organizavo „Naujosios Vaidilutės“ redakcija.

„Trečiajame vakare dalyvavo senosios kartos rašytojos, kurių vardai plačiai buvo jau žinomi. Ir daug jaunų, ir jauniausių, kurios dar mažiau pažįstamos iš literatūros puslapių. Vakaras vyko tuo laiku Kaune gražiausioje salėje - Karininkų ramovėje. Ši moterų literatūros šventė turėjo didelį pasisekimą. Salė buvo sausakimšai perpildyta ir daug norinčių nebegalėjo į ją patekti. Vakaras buvo transliuojamas per radiją ir spaudos puikiai įvertintas. Beveik visos rašytojos buvo tautiniais drabužiais apsirengusios - matėme aukštaitę, kapsę, dzūkę, žemaitę. Salomėja Nėris buvo taip pat tautiniais drabužiais...“ - atsiminimuose apie S.Nėrį 1965 metais rašė buvusi „Naujosios Vaidilutės“ žurnalo redaktorė O.Gaigalaitė-Beleckienė.

Prieš devynerius metus, gruodžio 15-ją, Maironio namuose įvyko ketvirtasis moterų literatūros ir muzikos vakaras. Iš laiko gūdumos jį prikėlė gražių sumanymų niekados nestinganti šio muziejaus direktorė A.Ruseckaitė, kuri savo skaudžiomis eilėraščių ir prozos knygomis įtaigiai atveria ir nutapo žodžiu (dabar ir teptuku) sudėtingą moters pasaulį. Tarsi patvirtindama filosofo ir poeto Antano Maceinos žodžius: „Mes nežinome, kas yra moteris pačiose savo gelmėse“.

Maironio lietuvių literatūros muziejuje moterų kūrybos vakarai tapo viena gražiausių šios kultūros šventovės tradicijų. Šį gruodį įvyko devintasis poezijos ir muzikos vakaras, kuriame dalyvavo penkiolika moterų rašytojų, keturios aktorės bei solistės. Savo kūrybą skaitė poetės Erika Drungytė, Tautvyda Marcinkevičiūtė, A.Ruseckaitė, Dovilė Zelčiūtė, Eglė Perednytė, Marija Macijauskienė, Jūratė Sučylaitė, Anastazija Sučylienė. Prozininkė Nijolė Raižytė, dviejų novelių rinkinių ir populiaraus romano „Moterys ir sraigės“ autorė, supažindino klausytojus su savo rašomo antrojo romano fragmentu, o humoristė Rita Vinciūnienė - su keletu tik jai vienai būdingu stiliumi parašytų trumpų nuotaikingų etiudų ir eilėraščių - debiutavo kaip poetė. Aktorė Liucija Zorūbaitė skaitė jau mirusios lyrikės Janinos Degutytės liūdnokus, skaidrius tekstus. Jaukioje Maironio svetainėje, kur žalia Kalėdų eglė skleidė adventinę nuotaiką, nuostabiai dainavo solistė Nomeda Vilkanauskaitė, fortepijonu jai pritarė pianistė Beata Vingraitė.

Tai jau dvyliktoji moterų kūrybos šventė, prieš Kalėdas subūrusi gausų būrį klausytojų - moterų ir vyrų. „Kad pakiltų apmirusi siela ir kaip laisvės paukštis nuplasnotų į dangų. Kad širdyse gyviau suplazdentų dieviškos šviesos žiburėlis ir kad sielos rastų poilsio didžiosios šventės ramybėje...“ („Naujoji Vaidilutė“, 1930, Nr.12).

Alfas PAKĖNAS

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija