| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Trilogija apie vienos gatvės gyventojus
Panevėžio J.Miltinio vidurinėje mokykloje pristatyta Joanos Vigos Čiplytės knyga Kaimynai. Panevėžio miesto Ramygalos gatvė. XIX a. vid.-XX. a. pab.. Apybraižos apie tos pačios gatvės žmones Knygoje pasakojama apie dvylika šeimų iš Ramygalos gatvės. Pusė jų gyveno ar gyvena arčiau miesto centro, antrosios pusės įsikūrimo vieta - stovinčių malūnų rajone. Tai buvo labai skirtingų profesijų žmonės: Zenono Pranskūno ir Jono Biežio šeimos turėjo malūnus, Vaclovas Puzinas buvo banko tarnautojas, Vladas Klišmanas Panevėžio burmistro pavaduotojas ir miesto elektrinės direktorius. Vidugirių šeimos šaknys siekia XIX a. pradžią. Minevičiai buvo atsikėlę nuo Troškūnų. Vyras, žmona ir du jų sūnūs tarnavo Kristaus Karaliaus Katedroje, čia jie nuveikė daug gerų darbų. Emilija Kazanauskaitė buvo netekėjusi. Ji visą savo gyvenimą skyrė Katedrai: siuvinėjo bažnytinius drabužius, išpuošė vyskupo K. Paltaroko sostą. Janina Inčiūrienė su savo šeima Ramygalos gatvėje pragyveno daugiau nei 40 metų. Ji tautodailininkė, puiki medžio drožėja. Panevėžietės namuose gūdžiais sovietiniais metais rasdavo šilumą kunigai. Unikalus leidinys Skaitytojus pasiekusi knyga gausiai iliustruota unikaliomis šeimų albumų nuotraukomis. Viena jų atsiųsta net iš Amerikos. Leidinyje pateikta ir dokumentų. Įdėta reklama, jog 1904 metais Panevėžyje veikė cemento fabrikas. Tokią užuominą autorė aptiko viename laikraštyje. Įmonėje gamintomis plytelėmis buvo grindžiami miesto gatvių šaligatviai. J.V. Čiplytė savo naująjį kūrinį skyrė jauniausiam Ramygalos gatvės gyventojui dviejų mėnesių Rokui. Jis yra Kristinos ir Tado Čiplių sūnus ir autorės sūnėnas. Kol buvo rengiama knyga, per tą laiką į Amžinybę iškeliavo penki šios gatvės gyventojai. Kūrinio apie Ramygalos gatvės šeimas leidimą rėmė Panevėžio apskrities viršininko administracija ir įmonė Panevėžio energija. Buvo ir ašarų Pristatant J. V. Čiplytės leidinį, buvo parodyta J. Miltinio vidurinės mokyklos mokytojų ir mokinių parengta turininga programa. Simboliška tai, jog šios mokyklos pastatas stovi Ramygalos ir Aukštaičių gatvių sankirtoje. Ne iš kelmo spirti pasirodė esą Ramygalos gatvės gyventojai menininkai. Savo kūrybos eiles skaitė Petras Čiplys, dainavo solistė Elena Grumbinienė bei choras Godos. Jo vadovė Valentina Suleimanova, kaip ir nemažai šio kolektyvo dalyvių, yra Ramygalos gatvės gyventoja. Kompozitorius ir autorinių dainų atlikėjas Sigitas Stankūnas dainavo ir pasakojo, kaip jis gyveno šioje gatvėje. Jaudinančią programą pateikė ansamblis Pajauta, savo koncertą paskyręs ilgamečiam jo dalyviui Povilui Minevičiui. Praėjusios vasaros pradžioje Ramygalos gatvėje gyvenęs žmogus iškeliavo Amžinybėn. Nuoširdus Pajautos koncertas pravirkdė ne vieną, atėjusį į renginį. Taip pat muzikavo miesto muzikos mokyklos moksleivė, aštuonmetė Kamilė Šepetytė. Paskui renginio dalyviai ėjo prie Ramygalos gatvėje stovinčio kryžiaus, skirto šios gatvės žmonėms, išėjusiems į Amžinybę, atminti. Čia uždegė žvakučių. Apie išėjusius į Amžinybę trečioji trilogijos knyga Kaimynai... yra antroji J. V. Čiplytės knyga, kuri pasakoja apie Ramygalos gatvės žmones. Pirmoji buvo Einu gyventi. Šioje knygoje yra atskleistas penkių šeimų gyvenimas. Autorė spaudai ją rengė šešerius metus. Trečioji knyga sąlyginiu pavadinimu Amžinai gyvi turėtų skaitytojus pasiekti 2008 metais. Tai būtų pasakojimas apie žmones, amžinu miegu miegančius kapinėse prie Ramygalos gatvės. Trilogijos paskutinėje dalyje būtų straipsnių ne vien apie šioje gatvėje gyvenusius žmones, bet ir apie kitus, daug nusipelniusius Panevėžiui ir Lietuvai, tačiau jau palaidotus šiose kapinėse. Sklidina kūrybinių užmojų Panevėžio kraštotyros muziejuje dirbanti J.V. Čiplytė yra išleidusi dvylika savo knygų. Visos jos turi išliekamąją vertę. Muziejininkė skaitytojams pateikė knygą apie savo dėdę kunigą Kazimierą Čiplį-Vijūną, žuvusį Sibiro lageryje. Jo ranka rašytas pjeses šiandien mielai stato šalies mėgėjiški teatrai. Ant universitetinį istorikės išsilavinimą turinčios panevėžietės darbo stalo vėl parengtas knygos rankraštis, skirtas Juozo Masiulio knygyno 100-osioms metinėms. Tai bus puikus leidinys su iliustracijomis apie J. Masiulį knygnešį, knygininką ir visuomenės veikėją. Jame bus pateiktas vertas dėmesio, bet niekur nespausdintas faktas. Kilus Pirmajam pasauliniam karui, 1915 metais į Smolenską pasitraukė nemažai panevėžiečių. Ten jie gyveno trejus metus. Grįžusieji į Panevėžį 40 žmonių, jie išgirdo, jog visi turtingi miesto vyrai yra uždaryti į kalėjimą. Už jų išlaisvinimą bolševikai reikalavo didelių išpirkų. Laisvu nuo darbo metu savo knygoms renkanti medžiagą J.V. Čiplytė savęs nevadina rašytoja, nors šiuo metu ji yra daugiausia tuo užsiimanti panevėžietė. Dabar moteris aktyviai bendrauja su nuo Ramygalos kilusiu, bet Vilniuje gyvenančiu Kazimieru Kisieliu. Žinomam skulptoriui ji ketina padovanoti knygą apie jį patį. Bronius VERTELKA Panevėžys Autoriaus nuotrauka
© 2004 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |