|
|
Keliamės
iš purvyno
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo šventė
Kauno Arkikatedroje, įvykusi gruodžio 8 dieną, įeis į tikinčiųjų
gyvenimo istoriją kaip svarbus sielos atgaivinimo įvykis Švč. Mergelei
Marijai užtariant. Atidaryta ir pašventinta pasaulinė Marijos radijo
stotis Kaune.
Tai dar tik trijų mėnesių kūdikis, bet jau kiek
sielų apraminęs, pakėlęs iš nusivylimo, apgydęs fizines žmonių negales,
suteikęs viltį nesibaigiančiose kančiose. Tų kančių gal ir būtų
mažiau, jei lietuvį, 50 metų kalintą ateizmo kalėjimuose, būtų užjautę
ir įvertinę mūsų tėvynės Lietuvos valdžios vyrai. Ypač nusivylę
seni žmonės, kuriuos net per televiziją pažemina, pavadindami nešvankiais
vardais. O ką kalbėti apie knygas, kurios rašomos iškreipiant tikrąją
tiesą, įskaudinant dar likusius kovotojus už tėvynės laisvę.
|
|
|
Sudiev
Nedaugelis tautų turi tokį gražų atsisveikinimo
žodį sudie, sudiev kaip lietuviai. Kada jis atsirado ir kaip,
sunku pasakyti. Bet jis tvirtai įaugęs į Lietuvos tautosaką, kalbą.
Ypač plačiai šis žodis buvo vartojamas mūsų tėvų ir senelių Nepriklausomoje
Lietuvoje. Atsisveikindami pažįstami ir nepažįstami žmonės visuomet
tardavo: Sudie. Kai kas sakydavo ir iki pasimatymo, laimingai,
viso labo, labanakt. Tačiau dažniausiai skambėdavo atsisveikinimas
sudie!
|
|
|
Ar
tapsime dvasingesni?
Prieš Kalėdas veltui žvelgėme į parduotuvių, knygynų
vitrinas, ieškodami šventėms tinkamų atvirukų. Parduodami atvirukai
nedaug skyrėsi nuo tų atvirukų, kurie buvo pardavinėjami sovietiniais
metais. Daugelyje jų eglutės, žaisliukai, žvakė, žiemos vaizdelis,
na, ir tie dabar vadinamieji Kalėdų seneliai, kurie labiau panašūs
į tą rusišką diedą marozą. O kur nusipirkti gražų, tegul ir brangesnį
atviruką su šv. Kalėdom, kad būtų pavaizduota prakartėlė, Kūdikėlis?
|
|
|
Džiaugiamės
išsipildžiusia svajone
Išsipildė mūsų tėvų ir senelių svajonė atstatyta
Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. Tai padėka Dievui už atgautą Lietuvos
laisvę ir nepriklausomybę, tolesnį mūsų šalies suklestėjimą, žmonių
dvasinę gerovę.
|
|
|
Plaukimas
Nemunu - puiki iškyla
Legendiniu Nemuno keliu nuo 2004 metų gegužės
pradėjo kursuoti trys laivai. Šį turistinį Nemuno kelią atgaivino
Vyriausybės laivininkystės įstaiga. Šešiolika prieplaukų numatoma
įrengti maršrutu Kaunas-Nida Nemuno vandens ruože, kurio trys prieplaukos
teks Kauno miestui ir jo apylinkėms. Kodėl tiek pastangų rodoma
Nemuno keliui? Užsienio turistai ir Lietuvos poilsiautojai atostogaudami
nesutelpa prie Baltijos jūros.
|
|
|
Kalėdos
lageryje
Buvo antra gruodžio pusė. Urale siautė pikta 1949
metų žiema. Šiaurės vėjai taip kaukė, kad, rodės, nulauš lagerio
sargybos stulpus, nuplėš stogus. Laidai kaip įtemptos stygos grojo
velnišką muziką. Tarytum Urale pūtė visi kalnų demonai, kad ledinėje
sniego ir šalčio lavinoje palaidotų barakų stovyklą. KGB nejuokais
susirūpino lagerio apsauga: dažnai keitė sargybinius, atvedė daugiau
vilkšunių. O kada, vėjams su pūga siaučiant, beveik aklinai sutemdavo,
sargybiniai nuolat papliūpomis šaudė. Mat buvo galvota, kad, pasinaudoję
audra, kaliniai gali bandyti bėgti perlipti tvorą. Koks absurdas,
argi šitokiame siautulyje gali kas bėgti į pražūtį! Tačiau beviltiškai
priremtas kalinys ne kartą yra leidęsis ir į beprotybę, pavyzdžiui,
dieną žengdavo į mirties zoną po sargybinių kulkomis.
|
|
|
Kai
melas turėdavo būti tiesa
Sovietmečiu beveik kiekvieną vasarą, jei tik manęs
nesiuntė į kokius nors kursus pasitobulinti, o tobulintis siuntė
dažnai, matyt, man norėjo gero, kad būčiau tobulas, išsiauklėjęs
sovietinis mokytojas, aš vienas išvažiuodavau po plačią tėvynę pasižvalgyti.
Tikėjausi, kad manęs niekas nesekė, ir galėjau su įvairiais žmonėmis
pasikalbėti, geriau viską pažinti, įvertinti. Tos kelionės, kursai,
bendradarbiavimas spaudoje man buvo lyg Petro Cvirkos romano Žemė
maitintoja veikėjui Jurui Taručiui aktyvi veikla, leidusi geriau
pažinti gyvenimą. Suvokiau, kokia yra socialistinė demokratija
, laisvė, lygybė, brolybė, gerovė, komunistinė moralė.
|
|
|
Kas
pasimokys iš svetimų klaidų?
Mes visi žinome, kad apie mirusįjį galima kalbėti
tik gerai arba nieko. Aš šį sykį tikrai nusižengsiu, bet gal nors
vienas, mėgstantis šitokį gyvenimą, susimąstys.
Moteris, apie kurią šiek tiek papasakosiu, žuvo
avarijoje prieš penkerius metus. Ji buvo verslininkė, graži moteris
Kaip ir dera katalikei, ji tuokėsi su Dievo palaiminimu. Deja, ta
santuoka truko trumpai. Ir tuomet jos gyvenime atsirasdavo vienas,
antras, trečias vyriškis. Nė vieno nerado, kuris jai tiktų. Ji mėgo
palaidą gyvenimą, įvairias kompanijas, nevengė stikliuko. Labai
norėjo, kad Dievas jai dovanotų vaikelį, bet jo taip ir nesulaukė.
Jos tėvai būtų auginę vaikutį. Ji sako, jog Dievas ją nubaudė, kad
nedavė nė vieno vaikelio.
|
|