| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
Lietuva ir Pasaulis Antanas Tyla
Sausio 13-ąją ateidami čia, mes sugrįžtame į savo dabarties ir ateities praeitį ir vėl susitinkame su visais, kurie tada, prieš keturiolika metų, buvo čia, prie parlamento, prie Televizijos bokšto, prie TV ir Radijo komiteto, su kuriais kartu lydėjome ir laidojome mūsų didvyrius. Susitinkame su tais, kuriems tos dienos yra vertybė. Susirenkame ir susitinkame, nes mums to reikia, kad pasisemtume stiprybės ir pasitikrintume, ar mes iš tikrųjų tebegerbiame savo didvyrius, ar tebemylime laisvę ir jos kūrinį - Lietuvos valstybę. Tuomet mes labai norėjome Pasaulio balso ir žvilgsnio, pritariančio mūsų siekiams visiškai išsivaduoti iš sovietinės imperijos. Labai norėjome, kad Pasaulis žinotų, jog yra gyva Lietuva ir ji nori kaip valstybė dalyvauti savo ir viso pasaulio gerovės ir doros kūrime. Mes per visus 50 okupacijos metų norėjome, kad mus girdėtų ir žinotų Pasaulis. Norėjome, kad žinotų Teherano, Jaltos, Potsdamo konferencijose. Norėjome, kad Pasaulis žinotų, kaip okupantai užkaltais gyvulinių vagonų ešelonais atimdavo mums Tėvynę, kad žinotų apie mūsų Laisvės kovotojų - partizanų dešimties metų kovas ir žūtis. Lietuvos laisvės kovotojų sąjūdžio vienas vadų generolas Adolfas Ramanauskas Vanagas, motyvuodamas partizaninę kovą prieš sovietinius okupantus, rašė: Mes nesvyruodami patikėjome Tiesos pergale ir laisvojo Vakarų pasaulio sąžine. Sakoma, kad valia, ilgai brandinta valia, tampa realybe, išsipildo. Ir iš nepailstančio Lietuvos laisvės ilgesio gimė Kovo 11-oji, pakartojusi Vasario 16-osios sprendimą. Išsipildė ir kitas mūsų troškimas - Pasaulis mus atpažino ir išgirdo. Kai sovietų okupantai 1991 m. sausio 13-ąją vėl su savo tankais užpuolė Lietuvos Respublikos gynėjus, pasikėsino į jaunutę mūsų valstybę, mes jau buvome ne vienui vieni kaip 1940 m. birželio 15-ąją, kai tie patys sovietų okupantai su tankais sutrypė mūsų Laisvę ir Valstybę. Sausio 13-ąją mes jau buvome kartu su Pasauliu. Drąsūs įvairių šalių žurnalistai kartu su mūsų gynėjais buvo visur, kur buvo gynėjai. Geležinė uždanga buvo praplėšta, ir žinia apie Sausio 13-ąją pasklido po Pasaulį. Kruvinas susidorojimas, koks buvo Vengrijoje, Čekoslovakijoje, Tbilisyje, nebepasikartojo. Gynėjų ryžtas, jų aukos ir žinia sustabdė įsiutusį sovietinį žvėrį. Pasaulio žurnalistų desantas Vilniuje išviešino sovietų agresiją. Tai buvo Pasaulio sąžinės balsas. Ir mes jį turime žinoti ir atsiminti. Užsienio žurnalistų žinias, perduotas spaudai, politikų vertinimus, komentarus surankiojo ir parengė spaudai Juozas Glinskis, Domantas Vildžiūnas ir Jadvyga Bieliauskienė. Čia pristatomą knygą 1991 sausio 13. Pasaulis žvelgia į Lietuvą išleido Sausio 13-osios brolija. Tai ne pirmas tų dienų dramatizmui ir tikėjimui pergale skirtas leidinys. Peržiūrėjus šį leidinį, negalima užmiršti Pasaulio tautų supratimo ir gerumo, jų žodžių ir aukų, paaukotų Lietuvos valstybei jai sunkiausiu metu. Tai, kad mes tada buvome ne vienui vieni, kad turėjome drąsių Lietuvos kovotojų, Kovo 11-osios Aktas tapo įgyvendintas mums ir Lietuvos ateičiai. Ir dabar Lietuvos valstybės priešakyje stovintys pareigūnai neturi prarasti jautrumo visiems, kurie patyrė sovietų okupantų ir jų kolaborantų represijas, nesidalyti postais kartu su represinių struktūrų bendradarbiais. Kovo 11-osios idealai turi būti saugomi ir įgyvendinami dorų mūsų piliečių. Kalba, pasakyta sausio 13-ąją Lietuvos Seime, pristatant leidinį 1991 sausio 13. Pasaulis žvelgia į Lietuvą
© 2005 "XXI amžius" |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |