Atnaujintas 2005 vasario 4 d.
Nr.10
(1311)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Liko gyvas tikinčiųjų širdyje

Laidotuvių šv. Mišios
buvo iškilmingos
ir prasmingos

Sausio 15 dieną į Hudsono miestelį (JAV) rinkosi minios žmonių. Jų tikslas buvo pasiekti Šv. Mykolo bažnyčią ir atsisveikinti su kilnia asmenybe – kun. Vincu Valkavičiumi.

Į laidotuves susirinko kun. Valkavičiaus šeima – brolis Adomas ir jo dukros su savo šeimomis. Pilnutėlėje bažnyčioje buvo maždaug 40 kunigų, o tarp jų buvo matyti prel. Kontautas, kun. Simeonas Saulėnas, kun. Albinas Janiūnas, Broktono Šv. Kazimiero parapijos kelbonas kun. Jonas Prusaitis ir Bostono Šv. Petro parapijos klebonas kun. Steponas Žukas. Buvo daug seserų iš įvairių vienuolijų, tarp jų ir Švč. M.Marijos Nekaltojo Prasidėjimo seserys iš Putnamo. Buvo daug bičiulių bei kolegų, bet turbūt didžiausia dalis liūdinčiųjų buvo iš Šv. Jurgio lietuvių parapijos, kurią Bostono arkivyskupija uždarė 2004 metų rugpjūčio mėnesį. Iš Norvudo atvažiavo visas autobusas buvusių parapijiečių.

Buvę parapijiečiai rinkosi rimti, susimastę. Štai buvusi klebonijos šeimininkė, vargonininkė, religinių pamokų koordinatorė, buvęs lektorius... Tie vaikai, kurie patarnaudavo per Mišias, tos moterys, kurios giedojo chore. Štai kun. Valkavičiaus globojamo „Sodauto“ ansamblio nariai, štai jo vadovaujamos paguodos grupės „Pieta“ dalyviai, kurių vaikai iškeliavo Amžinybėn. Buvo matyti lietuvių, lenkų, portugalų, italų, paprastų amerikiečių – visi radę prieglaudą Šv. Jurgio parapijoje.

Prieš porą metų džiaugėmės, kai kun. Valkavičius atšventė savo kunigystės 50 metų jubiliejų. 2004 metų birželį išlydėjome didžiai gerbiamą ir mylimą kleboną į pensiją. Skaudžiai išgyvenome parapijos uždarymą rugpjūčio gale. Žinojome, kad klebonas būtų atkakliai kovojęs, stengęsis išgelbėti parapiją, bet jam sveikata jau neleido.

Laidotuvių šv. Mišios buvo iškilmingos ir prasmingos. Pagrindinis celebrantas buvo vysk. Francis Irvinas. Pamokslą sakė kun. Viljamas, kun. Valkavičiaus geras draugas iš seminarijos laikų. Kun. Liusis, išėjęs į pensiją, prisiglaudė prie Šv. Jurgio parapijos. Jis prisiminė kun. Valkavičiaus meilę istorijai, jo mokslinius darbus, pasakojo apie draugo pamaldumą, spontaniškas giesmes prie vakarienės stalo. O kas gali užmiršti kunigo Vinco meilę smuikui? Jis ne kartą aiškino, kad kiti, stodami į seminariją, paliko mylimas mergeles, o jis atsisakė smuiko. Tik vėliau suprato, kad gali vis vien pagroti per šv. Mišias, gali smuiką nusinešti į ligoninę arba senelių prieglaudą ir palinksminti visus savo sąmoju ir muzika.

Per savo gyvenimą kun. Valkavičius išspausdino 13 knygų, 63 straipsnius, 37 recenzijas ir 15 straipsnių enciklopedijoms. Visi moksliniai darbai susieti su istorija, ypač su lietuvių imigrantų istorija JAV. Jo žymiausias darbas buvo trijų tomų Lithuanian Religious Life in America: a Compendium of 150 Roman Catholic Parishes and Institutions (1991, 1996, 1998). Už šiuos nuopelnus 1997 metais Lietuvos Respublikos Prezidentas jį apdovanojo Gedimino ordinu, o 2004 metais Vytauto Didžiojo universitetas suteikė garbės daktaro vardą.

Vyskupas F.Irvinas paminėjo nenuilstamą kunigo Vinco meilę savo tėvų kraštui ir lietuvių kalbai, priminė, kad velionis buvo ir kino aktorius, filmavęsis filme „Once Around“.

Vyskupas kelis kartus pabrėžė, kad V.Valkavičius gyvenime visų pirmiausia buvo kunigas. Tuoj prisiminiau pokalbį su dabar jau Amžinybėn išėjusiu kun. Stasiu Yla, kai kun. V.Valkavičių paskyrė Šv. Jurgio parapijos klebonu. Tada kun. S.Yla man tarė: „Kokie jūs laimingi. Jūs gavote ne tik kleboną, bet tikrą kunigą“. Daugiau nei dvidešimt metų ėjęs klebono pareigas Šv. Jurgio bažnyčioje, kun. Valkavičius visuomet pirmiausia buvo parapijiečių dvasios vadas ir tik po to parapijos šeimininkas.

Galbūt dalyviams didžiausia paguoda buvo itin graži šv. Mišių muzika, ne vien turiningos giesmės, bet ir puikiai atlikti instrumentiniai kūriniai.

Atėjo atsisveikinimo momentas. Kun. S.Žukas lietuviškai prašė Aukščiausiojo priimti mūsų brolį Vincą į šventųjų gretas. Liūdinčiųjų didžiulis būrys išėjo iš bažnyčios ir susėdo į mašinas palydėti kun. V.Valkavičiaus palaikus į Šv. Mykolo kapines. Čia gimęs, užaugęs kuklioje lietuvių imigrantų šeimoje, nugyvenęs nepaprastai prasmingą ir turiningą gyvenimą, kun. Vincas Valkavičius sugrįžo amžinojo poilsio į savo gimtuosius namus.

Ilsėkis ramybėje, mielas Tėveli.

Gita O. Kupčinskienė

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija