Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Provincija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Pumpėnų bažnyčios archyvo turtai

Vitalija KAZILIONYTĖ

Pumpėnų bažnyčios ir vienuolyno inventoriaus fragmentas (1832 metai)

XX a. pradžioje poetas ir kunigas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis, rašydamas apie Krinčino miestelį, užsiminė: „Trys dokumentai su parašu Zigmunto III ir po šiai dienai užsilaiko bažnytiniam archyve“. Šie neseniai Vilniaus universiteto bibliotekos rankraštyne surasti žodžiai nuskamba kaip tiesioginė nuoroda į dabartinius bažnyčių archyvus – kiek juose tebesaugoma unikalių dokumentinių praeities liudijimų?..

Telšių vargonininkams atminti

Žinių apie Lietuvos vargonininkus yra daug, tačiau išleistų knygų – mažai. Šie senieji muzikai buvo ne tik atgimimo šaukliai, su bažnyčių chorais ir lietuviškomis dainomis beldęsi į tautinį sąmoningumą bepametantį valstietį ar miesto inteligentą, bet ir nelengvą darbą dirbantys inteligentai. Rašydamas knygą „Vargonininkai“ (išleista 2001 m. leidyklos „Naujas lankas“) susipažinau su įžymiųjų muzikų biografijomis, jų klajonėmis per Lietuvos parapijas. Štai iš Žemaičių Kalvarijos kilęs vargonininkas Ferdinandas Jonauskas (1904-1990) tarsi Palangos Juzė per savo šešiasdešimties metų darbą praėjo net 33 parapijas, ten ne tik vadovavo bažnytiniams chorams, bet dirbo vietos mokyklų muzikos mokytoju, rengė viešus muzikos ir dramos vakarus. Tada dar trūko muzikinės literatūros, gerų instrumentų remonto meistrų, o sovietiniais metais vargonininko darbas buvo prilygintas jei ne kenkimui santvarkai, tai bent jau veltėdžiavimui.