Atnaujintas 2005 vasario 4 d.
Nr.10
(1311)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Šiaulių vyskupijoje

Šiaulių dekanate

Augimas malonėje, kurios vaisius – vienybė

Šiauliai. Pirmaisiais amžiais po Kristaus krikščionys pasižymėjo vieningumu ir tarpusavio meile, būdavusia ženklu kitiems, kurie sakydavo: „Tai prisikėlusio Kristaus mokiniai“. Jėzaus sekėjų vienybė darė juos ypatingus, stiprius. Argi šitiek persekiojimų būtų atlaikiusi susiskaldžiusi bendruomenė, susiskaldžiusi Bažnyčia? Vienybė ir tarpusavio meilė buvo ženklai, padedantys atpažinti krikščionis. Kaip pasaulis atpažįsta krikščionis dabar, kai patys krikščionys tarpusavyje kalbėdamiesi sako: „Mano, jūsų, jų Bažnyčia“? Kuo jie skiriasi nuo pykčio kupinų pasaulio vaikų, jei patys neranda taikos tarpusavyje?

Šiauliuose į šiuos klausimus buvo atsakyta sausio 23-iosios vakarą. Buvo atsakyta ne žodžiais, bet vienas kitam ištiestomis rankomis. Šiaulių Katedroje susirinko krikščionys, kad būtų kartu, kad pasimelstų, kad vėl pajustų taip reikalingą vienybę, kad visam pasauliui skelbtų Gerąją Naujieną ne žodžiu, bet tarpusavio meile. Ekumeninių pamaldų tema – „Augimas malonėje, kurios vaisius – vienybė“. Pamaldas vedė Šiaulių Šv. Jurgio parapijos klebonas kun. Egidijus Venckus. Dalyvavo Katalikų, Liuteronų, „Tikėjimo žodžio“ Laisvųjų krikščionių, Metodistų Bažnyčių ar bendruomenių krikščionys. Giedamos vienybės giesmės padėjo pamiršti skirtumus ir atsigręžti į vienintelę tiesą – Kristų.

Jau ne pirmi metai Šiauliuose rengiamos ekumeninės pamaldos, suburiančios įvairių Bažnyčių krikščionis. Tokiose pamaldose svabiausia ieškoti vienybės, dalytis tuo, kas bendra. Kaip Kristus yra vienas, taip ir Jo kūnas – Bažnyčia gali būti tik viena. Todėl, pamiršę ambicijas, išdidumą, norą būti vieninteliu teisiu, krikščionys ekumeninėse pamaldose kartu prašo Dievo vienybės, kad Bažnyčia vėl būtų viena, kaip pirmaisiais krikščionybės amžiais.

Minėtų pamaldų metu įvairių Bažnyčių atstovai vienas po kito skaitė pasirinktą Šventojo Rašto ištrauką, pasidalijo pamąstymais, vedė maldą, kurioje dalyvavo visa susijungusi krikščionių bendruomenė. Kalbėjusiųjų mintys buvo panašios, nors žodžiai ir skirtingi:

„Gal priklausome skirtingoms Bažnyčioms, bet esame vieno Tėvo vaikai“; „Visi žmonės yra lygūs ir vienodi Dievo akyse ir gavo vienodą malonę iš Dievo, kurią reikia puoselėti ir branginti... Jėzaus Kristaus pažinime, malonės augime mes, kaip krikščionys, augame, bręstame ir jungiamės vieni prie kitų, kad dirbtume tai, kam Jis mus pašaukė“, - kalbėjo Liuteronų Bažnyčios krikščionys.

„Dievo gerumo apraiškų patiriame kasdieną, kad ir šiandien, šitaip susirinkę visi kartu“; „Dievas mus kviečia augti vienybėje“; „Būti viena nereiškia būti viena organizacija. Tai reiškia būti viena Kristaus dvasioje. Kiek priartėjame prie Kristaus, tiek tampame viena Jame. Tapti viena – tai augti Kristaus pažinime“, - sakė „Tikėjimo žodžio“ tikintieji.

Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios atstovai teigė, kad „tas pats Dievas veikia mūsų mažose netradicinėse krikščionių bendruomenėse“.

„Kaip apaštalai Petras ir Paulius, mes esam pasiruošę augti meilėje, malonėje, vienas kito supratime“, - sakė metodistai.

Katalikų kunigas pradėjo klausimu: „Argi Kristus padalytas? Visi savo tikėjimo ištakas randame tame pačiame Žodyje. Bažnyčios paskirtis – vienyti žmones“. „Visi išėjome iš Kristaus ir pas Kristų turime sugrįžti“.

Šv. Jurgio bažnyčios jaunimas savo maldą išreiškė judesiais, iliustruojančiais giesmės žodžius.

Vienybės pamaldos baigėsi bendra „Tėve mūsų“ malda ir nuoširdžiu ramybės palinkėjimu. Rankos paspaudimas, žvilgsnis į akis, linkėjimai suvienijo visus krikščionis, susirinkusius Dievo vardu kaip pirmųjų krikščionių bendruomenėse. Taip, anot klebono kun. E.Venckaus, pagreitinamas malonės augimas.

Inesė RATNIKAITĖ

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija