Atnaujintas 2005 vasario 9 d.
Nr.11
(1312)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiame numeryje:

Šurmulys Lietuvos
viduje gali persimesti
ir į tarptautinę erdvę

Liustracijos komisija
iš naujo įvertins
priklausymą KGB
rezervui

Kokių dovanų
įsigeidėme?

Ar švęsime pergalę
Maskvoje?

Ar branginame
gimtąją kalbą?

Parke įamžina
kovotojus už laisvę

Ką mena Krekenavos
bažnyčios šventorius?

Pagerbti Lietuvos
kariuomenės
karininkai

Naujas žurnalo
„Genocidas
ir rezistencija“
numeris

Naujas
Akušerijos skyrius

Mūsų kalba nacionaliniam
elitui išliks vertybė

Sausio 31-ąją sukako 10 metų Valstybinės kalbos įstatymui

Valstybinės lietuvių
kalbos komisijos pirmininkė
doc. dr. Irena SMETONIENĖ
Eltos nuotrauka

Lietuvių kalba buvo paskelbta „valstybine“ dar Lietuvos Tarybų Socialistinėje Respublikoje, kai Sąjūdžio nuotaikų išjudinta visuomenė iškėlė tautinį tapatumą atspindinčias vertybes – ne tik nutylimus istorijos puslapius, bet ir kalbos savo tėvynėje reikšmę. Vėliau prasidėjusių diskusijų dėl nacionalinės kalbos statuso, jos vartojimo viešajame gyvenime aplinkybių užtruko keletą metų, per kuriuos taip pat buvo rengiamas teisės aktas, apibrėžiantis lietuvių kalbos vartojimą Lietuvos Respublikoje. Galiausiai 1995 m. sausio 31 d. buvo priimtas Valstybinės kalbos įstatymas.


Ne tik caras draudė mums spaudą

Antanas RAUDYS

Tomo Černiševo (ELTA) nuotrauka

Kiekvienais metais gegužės 7-ąją švenčiame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventę. 2004-aisiais sukako 100 metų, kai rusų caras panaikino mums spaudos draudimą. Nuvilnijo per Lietuvą šios sukakties paminėjimai. Vienur jie vyko iškilmingai, susilaukė daug dalyvių, kitur (kaip mūsų Seime) dėl dalyvių stokos atrodė skurdžiai. Dauguma seimūnų šiai datai nesuteikė dėmesio ir nedalyvavo iškilmingame posėdyje, surengtame ta proga. Matyt, mūsų išrinktieji tą dieną turėjo svarbesnių reikalų (gal skubėjo svogūnus sodinti). Jeigu ne užsienio šalių ambasadų atstovai ir svečiai (matyt, jie neturėjo svarbių reikalų), tai prelegentai nebūtų turėję su kuo savo mintimis pasidalyti.


M.Valančiaus namo laukia Biržuvėnų dvaro likimas?

Vyskupo Motiejaus Valančiaus
namas F.MEIŽENIO nuotrauka

Sudegęs Biržuvėnų dvaro pagrindinis pastatas tik patvirtino jau žinomą tiesą – nei Telšių rajono vadovai, nei Taryba visiškai nesidomi rajone esančio kultūrinio ir istorinio paveldo likimu. Jis bent formalaus dėmesio sulaukia tik po to, kai nuniokotiems objektams atstatyti prireikia kelis kartus daugiau lėšų, nei buvo galima atlikti iki tol. Biržuvėnų dvaro likimas laukia ir Varniuose esančio blaivybės pradininko vyskupo Motiejaus Valančiaus namo.


Rašytojo kūrybos aruode – 26 knygos

Jubiliatas Gintautas Iešmantas
(viduryje) tarp atėjusių
jį pasveikinti zanavykų –
kultūros istoriko, Vilniaus
zanavykų bendrijos pirmininko
Albino Vaičiūno (kairėje)
ir literato Jono Jurevičiaus

Rašytojas Gintautas Iešmantas pasižymi darbštumu. Buvęs žurnalistas grįžo į Lietuvą Atgimimo metais iš beveik devynerių metų sovietinio griežto režimo lagerio ir tremties. Netrukus spaudai parengė pirmąją savo poezijos knygą „Prisikėlimo šventė“, kurioje buvo išspausdinti lageriuose ir tremtyje sukurti eilėraščiai. Tai buvo 1990–tieji.


Skulptoriaus gimtadienyje pristatyta knyga

Skulptorius Leonas Strioga
su knyga apie save
Aliaus Koroliovo
(ELTA) nuotrauka

Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas skulptorius Leonas Strioga savo bičiulius pakvietė į 75-ojo jubiliejaus popietę Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Muzikos salėje Kaune. Renginyje visuomenei buvo pristatyta L.Striogos monografija-albumas.

Praėjusių metų pabaigoje išleista knyga „Leonas Strioga“ sausio 24 dieną vykusiame Lietuvos gražiausių knygų konkurse buvo įvertinta II premija. Šį leidinį sudarė ir tekstus parašė dr. Giedrė Jankevičiūtė, knygos dailininkas - Eugenijus Karpavičius, fotografas - Kęstutis Stoškus.


Vienintelis šalyje Dienos chirurgijos skyrius

Iškilmingas Dienos chirurgijos
skyriaus atidarymas. Kairėje –
jį pašventinęs
kun. Virginijus Veprauskas

Sausio 21-ąją Kauno apskrities ligoninėje atidarytas Dienos chirurgijos skyrius, kuriame pacientams bus atliekamos nesudėtingos operacijos, po kurių ligonis tą pačią dieną išleidžiamas namo. Skyriaus, kuriame yra 16 lovų, įrengimas kainavo 3,6 mln. litų, kuriuos kaip paskolą skyrė Pasaulio bankas. Dar 50 tūkst. litų skyrė Kauno apskrities viršininko administracija. Naujajame skyriuje yra intensyvaus stebėjimo palatos, operacinių blokas, įrengtas pagal Europos Sąjungos standartus, čia sumontuota šiuolaikinė medicinos aparatūra.


Juodgirio kautynės

Jonas LUKŠĖ

Memorialiniai kryžiai,
pastatyti Klaibūnų kaime
Autoriaus nuotrauka

Tavo milžinų kapynai mums stiprybės duoda,
Didžiadvasiais išaugina prieš apgaulę juodą,
Ir šiandien karžygių sūnūs vėl prikels parblokštą,
Alsuok amžiais! Šviesk, Tėvyne! Savo laisvės bokšte.
Kostas Tvaska-Rugelis

Dėl Antrojo pasaulinio karo pasekmių šiais metais ir ypač Europoje bus rengiami įvairūs renginiai, minimos įvykių datos vieniems džiugios, kitiems – liūdnos. Vieniems tai pergalė prieš fašistinę Vokietiją, atnešusi laisvę okupuotoms Vakarų Europos tautoms, kitiems ta pergalė leido sustiprinti represinį sovietų režimą ir nebaudžiamai siautėti okupuotose šalyse. Bet daugiausia tragiška Antrojo pasaulinio karo pasekmė – koncentracijos stovyklų tinklas Vokietijoje, Gulago imperija Sovietų Sąjungoje, Japonijos Hirosimos ir Nagasakio miestų atominis bombardavimas.


Katalikų ir žydų dialogo keliu

Mindaugas BUIKA

Istorinis popiežiaus
Jono Pauliaus II ir Izraelio
vyriausiųjų rabinų Jonos
Mecgerio ir Šlomo Amaro
susitikimas Vatikane
2004 m. sausio 16 d.

Praėjus lygiai metams po pirmojo Izraelio vyriausiųjų rabinų vizito Vatikane, sausio 18-oji ženklino naują istorinės reikšmės įvykį, patvirtinusį katalikų ir žydų dialogo intensyvumą: tą dieną popiežius Jonas Paulius II audiencijoje priėmė visų laikų didžiausią judėjų dvasininkų delegaciją – 130 rabinų kartu su keliomis dešimtimis kitų žydų visuomenės veikėjų ir kantorių. Kaip buvo pranešta, šiuo susitikimu pasaulio žydų bendruomenės atstovai norėjo padėkoti Šventajam Tėvui už jo didelį indėlį abiejų tikybų tarpusavio supratimo plėtrai. Taip pat buvo prisimintos katalikų ir žydų naujiems tarpreliginiams santykiams pagrindus padėjusios II Vatikano Susirinkimo deklaracijos „Nostra aetate“ paskelbimo 40-osios metinės ir per vėlesnį laiką nueito kelio rezultatai tarpreliginio dialogo srityje.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija