Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Nuomonės
Valstybė
    ir Bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Išsaugotas kūrėjo atminimas

Kristijono Donelaičio mirties 225-osioms mirties metinėms

Kristijonas Donelaitis

„Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos triūsus pargriaudama juokės“ - šiais tautos genijaus Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ žodžiais prasidėjo jo 290 metų gimimo ir kūrybos paminėjimas Kauno žemaičių bendrijoje.

Poeto gyvenimo kelią į mokslą ir kūrybinę brandą išsamiai nušvietė mokytoja Genovaitė Kuckailienė. K.Donelaitis - pasaulietinės lietuvių poezijos pradininkas, klasikas. Gimė 1714 m. sausio 1 d. Mažosios Lietuvos laisvųjų valstiečių šeimoje Lazdynėliuose. Mirus tėvui, Kristijonas persikėlė į Karaliaučių. Ten išėjo vidurinį mokslą ir 1736-1740 metais studijavo Karaliaučiaus universitete, kartu lankydamas lietuvių kalbos seminarą.

Knygnešys, Steigiamojo Seimo narys, politinis kalinys

Jurgis Žitinevičius gimė 1879 metais Lekėčių vls., Šakių aps. Augo neturgingo bežemio valstiečio šeimoje. Atėjo užkuriu pas žymų Zanavykijos knygnešį Motiejų Eimaitį į Zapyškį, kuris knygas gabenti pradėjo iš Karaliaučiaus dar 1865 metais. Kai M.Eimaitį suėmė su visu vežimu knygų ir nuteisė, J.Žitinevičius apie 1897 metus perėmė jo knygnešystės darbus. Pats važiuodavo į pasienį, pėsčias pereidavo sieną, parsinešdavo spaudos ir vėl važiuotas grįždavo namo.

Visa, kas brangiausia,
Tėvynės laisvei atidavęs

Vincą Korsaką (1928-2005) Amžinybėn palydėjus

Vincas Korsakas

Sovietiniai Lietuvos priešai 1951 metais Lvove Vincą Korsaką nuteisė 25 metus kalėti lageriuose. Po teismo jis buvo nugabentas į Vorkutą. Vincas ten nepasimetė, neatgailavo ir pavergėjui nenusilenkė. Jis atsisakė kasti akmens anglį, nes nenorėjo stiprinti okupanto galios.

Kai 1953-iaisiais komunistai sušaudė Vorkutos sukilėlius, Vincas labai išgyveno, atsisakė dirbti, ir todėl karceris jam keitė BUR-ą (sustiprintas barako režimas), o BUR-as – karcerį. Čia jis sutiko daug tokių, kaip ir jis pats, idealistų, tvirtai tikėjusių kalinių fronto jėga, gebančia išjudinti imperijos pamatus ir išsikovoti nors minimalias sąlygas savo egzistencijai, gal net laisvę, o ateityje – ir demokratiją.