Atnaujintas 2005 kovo 16 d.
Nr.21
(1322)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai

Kavalerijos pradininkas

Generolo Bronislovo Skomskio mirties 70-osioms metinėms

Lietuvos kariuomenės generolas Bronislovas Skomskis nedalyvavo Lietuvos nepriklausomybės kovose 1918 metais (tada jis dar tarnavo Rusijos kariuomenėje), tačiau jo nuopelnai tuometinei šalies kariuomenei yra labai ženklūs. Šis jau senyvo amžiaus karininkas visuomet žmogiškai elgėsi su savo pavaldiniais, buvo švelnaus būdo žmogus. Savo dorumu ir teisingumu daugeliui tuometinių žemesnio rango karininkų B.Skomskis daugiau buvo panašus į tėvą negu į aukšto rango generolą. Ir dar vieną silpnybę turėjo generolas: jam ypač sunku buvo bausti nusikaltėlius, todėl daugeliui kariškių jų padarytas pražangas jis tiesiog dovanodavo.

B.Skomskis gimė Vilkaviškio apskrityje, Klampučių dvare, prieš 140 metų – 1864 m. spalio 24 d. Jo tėvai buvo senos bajorų giminės atstovai, todėl šeimoje buvo kalbama lenkiškai. Tačiau mažasis Broniukas nuo pat vaikystės puoselėjo ir lietuvių kalbą. Kai mokėsi Marijampolės gimnazijoje, kuri davė Lietuvai daug šviesių žmonių, jaunojo B.Skomskio širdyje ištikimybė Lietuvai dar labiau sustiprėjo.

Baigęs gimnaziją B.Skomskis pradėjo kariškio kelią rusų kariuomenėje. Kurį laiką tarnavo Kuršo 5-ajame dragūnų pulke, o 1887 metais baigė Tverės kavalerijos mokyklą ir, įgijęs jaunesniojo karininko laipsnį, tarnavo 9-ajame dragūnų pulke, kuris buvo dislokuotas Ukmergėje. Vėliau šis kavalerijos pulkas buvo pertvarkytas į 3-iąjį husarų pulką ir buvo dislokuotas Marijampolėje.

1913 metais B.Skomskiui buvo suteiktas pulkininko laipsnis ir jis su savo husarų pulku išvyko į frontą, kur dalyvavo karinėse operacijose Rytprūsiuose. Kada B.Skomskiui pašlijo sveikata, jis paliko karinę tarnybą ir sugrįžo į Karalenkos dvarelį, netoli Marijampolės.

Tuo metu, kai atsargos pulkininkas darbavosi savo dvarelyje, Lietuvos kariuomenėje buvo kuriami kavalerijos daliniai. Tiesa, dar vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms buvo organizuotas vienas kavalerijos husarų pulkas. Kada vyko kovos su bermontininkais ir bolševikais, vieno kavalerijos pulko lyg ir užteko, tačiau kada prasidėjo karas su lenkų kariuomene (tuomet lenkai turėjo stiprią kavaleriją), Lietuvos kariuomenės vadų buvo nuspręsta, kad kavaleriją Lietuvos kariuomenėje didinti būtina. Taip 1920 m. spalio 1 d. Raudondvaryje buvo įkurtas 3-iasis dragūnų pulkas, o spalio pabaigoje Kaune – 2-asis ulonų pulkas. Taip tuometėje Lietuvos kariuomenėje buvo įkurta kavalerijos divizija. Iškilo klausimas: kam patikėti vadovauti kavalerijos divizijai?

Kaip tik tada pulkininkas leitenantas K.Žukas prisiminė atsargos generolą B.Skomskį. Kada jis pranešė generolui S.Žukauskui apie B.Skomskio kandidatūrą, generolas iš karto sutiko su atsargos generolo B.Skomskio kandidatūra, ir šis buvo paskirtas Lietuvos kariuomenės 1-osios raitelių divizijos vadu (taip tada buvo pavadinta kavalerijos divizija). Antrojoje 1921 metų pusėje 1-oji raitelių divizija buvo pasiųsta į šiaurės rytų Lietuvą dalyvauti lenkų fronte. Tuomet 1-asis husarų pulkas bazavosi Taujėnų – Anykščių apylinkėse, antrasis ulonų pulkas buvo sutelktas Latvijos pasienyje – prie Giedraičių, o trečiasis dragūnų pulkas apsistojo pasienyje su Lenkija.

1923 metais buvo išformuotas trečiasis dragūnų pulkas, o iš dviejų likusių kavalerijos pulkų sukurta kavalerijos brigada, kuriai vadovauti paskirtas gen. B.Skomskis. 1926 metais prie tuometinės Lietuvos kariuomenės buvo įkurta kavalerijos inspekcija. Nuo 1926 m. sausio 6 d. gen. B.Skomskis buvo paskirtas Vyriausiojo štabo kavalerijos inspektoriumi. Kada inspekcija buvo panaikinta, gen. B.Skomskis išėjo į atsargą ir vėl sugrįžo į savo gimtinę. Mirė generolas prieš 70 metų – 1935 m. kovo 18 d. Vilkaviškio apskrityje.

Alfonsas ZUBRECKAS

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija